Liepos 14 d. Seimas svarstys XXI Vyriausybės programą. Joje daug dėmesio skiriama ekonomikos augimui, konkurencingumui, investicijoms, technologinei pažangai, viešųjų paslaugų stiprinimui ir socialinei apsaugai.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) palankiai vertina šias kryptis, tačiau pabrėžia, kad ilgalaikė šalies sėkmė priklausys nuo to, ar kartu bus investuojama į žmones – jų darbo sąlygas, kvalifikaciją, pajamas ir socialinį dialogą.
Vyriausybės programoje daugiau dėmesio nei ankstesnėse skiriama darbuotojų atstovavimui. Numatoma stiprinti kolektyvinius darbo santykius, plėsti profesinių sąjungų galimybes derėtis, skatinti šakinių kolektyvinių sutarčių sudarymą, stiprinti Trišalės tarybos vaidmenį, gerinti darbuotojų atstovų apsaugą ir didinti Valstybinės darbo inspekcijos vaidmenį užtikrinant darbo teisės laikymąsi.
LPSK šias nuostatas vertina kaip tvirtą pagrindą tolesniam bendradarbiavimui. Tačiau vien programinių įsipareigojimų nepakanka – svarbiausia, kad jie kuo greičiau virstų konkrečiais sprendimais, kuriuos darbuotojai pajustų savo darbo vietose.
Socialinis dialogas turi tapti ne formalia procedūra, o kasdiene praktika, padedančia ieškoti sprendimų tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose.
Konkurencingumas prasideda nuo darbuotojų
Vienas pagrindinių programos tikslų – didinti Lietuvos konkurencingumą, skatinti inovacijas ir produktyvumą. Tai svarbūs tikslai, tačiau tarptautinė praktika rodo, kad konkurencinga ekonomika kuriama ne vien investuojant į technologijas ar verslo plėtrą.
Naujausiame Europos Komisijos tyrime „Baltijos šalių sektorių konkurencingumas: produktyvumo analizė“ pabrėžiama, kad ilgalaikį produktyvumo augimą lemia investicijos į darbuotojų kompetencijas, inovacijas, efektyvų išteklių panaudojimą ir gebėjimą kurti didesnę pridėtinę vertę.
Tyrime taip pat pažymima, kad Lietuva pastarąjį dešimtmetį demonstravo vieną sparčiausių produktyvumo augimo tempų Baltijos šalyse, tačiau šiai tendencijai išlaikyti būtina nuosekliai investuoti į žmones.
Tokią kryptį nuosekliai akcentuoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) bei Europos Komisija – ilgalaikį ekonomikos augimą lemia ne trumpalaikis sąnaudų mažinimas, o investicijos į žmonių žinias, įgūdžius, sveikatą ir gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių.
Tvariausia investicija
Investicijos į žmones yra viena tvariausių valstybės investicijų. Jos atsiperka ne tik didesniu darbo našumu ar ekonomikos augimu šiandien, bet ir kuria ilgalaikę vertę ateities kartoms – geresnį išsilavinimą, aukštesnę kvalifikaciją, didesnį užimtumą, mažesnę socialinę atskirtį ir stipresnį visuomenės atsparumą.
Būtent toks požiūris yra ilgalaikės valstybės strategijos pagrindas – konkurencingumas kuriamas nuosekliai investuojant į žmones, o ne ieškant trumpalaikių sprendimų.
LPSK nuomone, produktyvumas negali būti tapatinamas su didesniu darbo krūviu ar spartesniu darbo tempu. Tikrasis produktyvumas reiškia modernesnes darbo vietas, nuolatinį darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, saugią ir sveiką darbo aplinką bei sąžiningą sukuriamos vertės pasidalijimą.
Ne mažiau svarbu tai, kad kolektyvinės sutartys ir socialinis dialogas būtų laikomi ne kliūtimi konkurencingumui, o viena iš jo prielaidų. Tą pabrėžia ir Tarptautinė darbo organizacija (TDO), kuri socialinį dialogą įvardija kaip vieną svarbiausių tvaraus ekonomikos augimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo priemonių.
Darbuotojų įtraukimas į sprendimų priėmimą didina pasitikėjimą, padeda lengviau įgyvendinti pokyčius ir prisideda prie didesnio darbo našumo bei stabilesnės ekonomikos.
Dirbtinis intelektas: svarbiausia neprarasti žmogaus
Vienas ryškiausių Vyriausybės programos prioritetų – dirbtinio intelekto ir kitų skaitmeninių sprendimų diegimas viešajame bei privačiajame sektoriuose. Numatoma parengti nacionalinę dirbtinio intelekto strategiją, skatinti technologijų diegimą, stiprinti kibernetinį saugumą ir ugdyti visuomenės skaitmeninius gebėjimus.
LPSK pritaria technologinei pažangai, tačiau pabrėžia, kad dirbtinio intelekto plėtra turi būti grindžiama aiškiu principu – žmogus turi išlikti sprendimų centre. Technologijos turi padėti žmonėms dirbti saugiau, našiau ir kūrybiškiau, tačiau jos negali pakeisti žmogaus priimamų sprendimų ar tapti priemone nekontroliuojamai darbuotojų stebėsenai bei vertinimui.
Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad dirbtinis intelektas nedidintų socialinės atskirties. Skaitmeninė transformacija turi būti prieinama visiems – nepriklausomai nuo pajamų, amžiaus ar gyvenamosios vietos. Kartu su investicijomis į technologijas būtina investuoti ir į žmonių skaitmeninius gebėjimus, galimybes persikvalifikuoti bei prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos.
Ar pavyks subalansuoti augantį DI poreikį su aplinkosauga?
LPSK taip pat atkreipia dėmesį į kitą vis svarbesnį aspektą – dirbtinio intelekto poveikį energetikai. Dideli kalbiniai modeliai, duomenų centrai ir sparčiai augantis dirbtinio intelekto naudojimas reikalauja vis daugiau elektros energijos ir kitų išteklių. Todėl technologinė pažanga turi būti derinama su atsakingu energijos vartojimu, klimato tikslais ir socialiniu teisingumu.
Profesinių sąjungų nuomone, būtų neteisinga, jei didėjančias energetikos sistemos išlaidas ar investicijas į dirbtinio intelekto infrastruktūrą labiausiai pajustų mažiausias pajamas gaunantys žmonės – ypač tie, kurie dėl finansinių ar kitų priežasčių patys neturi galimybių naudotis šių technologijų teikiama nauda.
Technologinė pažanga turi kurti vertę visai visuomenei, o jos nauda ir kaštai turėtų būti paskirstyti teisingai.
Stiprus viešasis sektorius – nauda visai valstybei
Programoje numatyta stiprinti viešąsias paslaugas, peržiūrėti viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo sistemas, gerinti sveikatos priežiūros darbuotojų darbo sąlygas, plėsti socialines paslaugas ir didinti jų prieinamumą.
LPSK pabrėžia, kad stiprus viešasis sektorius yra svarbus ne tik jame dirbantiems žmonėms: kokybiškos sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės paslaugos didina visuomenės atsparumą, sudaro geresnes sąlygas verslui, padeda pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus bei prisideda prie visos šalies konkurencingumo.
Svarbiausia – išlaikyti pusiausvyrą
LPSK palankiai vertina tai, kad Vyriausybės programoje daugiau dėmesio nei anksčiau skiriama socialiniam dialogui, kolektyvinėms deryboms, darbuotojų atstovavimui ir socialinei apsaugai. Tai sudaro prielaidas stiprinti pasitikėjimą tarp darbuotojų, darbdavių ir valstybės.
Vis dėlto svarbiausias iššūkis prasidės po programos patvirtinimo.
Konkurencinga ekonomika kuriama ne mažesnių darbuotojų teisių sąskaita, o investuojant į žmones, jų kompetencijas, inovacijas ir kokybiškas darbo vietas. Todėl įgyvendinant programą būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp ekonominių tikslų ir socialinės atsakomybės.
LPSK pasirengusi aktyviai dalyvauti šiame procese ir teikti pasiūlymus, kad ekonomikos augimas, technologinė pažanga ir viešojo sektoriaus stiprinimas kurtų naudą visiems Lietuvos žmonėms.
Tik stiprus socialinis dialogas, pagarba darbuotojų teisėms ir bendras susitarimas dėl šalies ateities gali užtikrinti, kad Lietuvos konkurencingumas augtų kartu su žmonių gerove.
Foto: vle.lt
