Turinys Slėpti
Liepos 6–7 dienomis Sofijos (Bulgarija) universitete vyko Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) organizuotas tarptautinis seminaras „Ginant Europos vertybes: pilietinės visuomenės galia“. Renginys subūrė EESRK narius, Europos žurnalistus, komunikacijos specialistus, profesinių sąjungų, darbdavių ir nevyriausybinių organizacijų atstovus diskutuoti apie demokratijos atsparumą, konkurencingumą, socialines teises bei dirbtinio intelekto poveikį visuomenei.
Lietuvos profesinėms sąjungoms seminare atstovavo Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos bei Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos komunkacijos specialistė Jūratė Čilinskaitė.
Raginimas ginti Europos vertybes
Seminarą atidarė EESRK pirmininko pavaduotoja komunikacijai Marija Hanževački, o dalyvius vaizdo sveikinimu pasveikino EESRK pirmininkas Seamus Boland, pabrėžęs, kad Europos vertybės nėra savaime suprantamos – jas kasdien saugo ir stiprina aktyvūs piliečiai bei pilietinė visuomenė.
Pirmojoje diskusijoje daug dėmesio skirta naujai Europos ekonominei krypčiai. Diskutuota, kaip didinti Europos konkurencingumą neprarandant socialinių garantijų, darbuotojų teisių ir tvarumo tikslų.
Pranešėjai aptarė Europos Sąjungos (ES) konkurencingumo politiką ir jos poveikį socialiniam modeliui, socialinių teisių bei ekonomikos augimo pusiausvyrą, tvarumo reikalavimų supaprastinimo pasekmes, profesinių sąjungų, darbdavių ir pilietinės visuomenės vaidmenį formuojant Europos ateitį.
Diskusijose dalyvavo EESRK darbdavių, darbuotojų ir pilietinės visuomenės grupių vadovai bei akademinės bendruomenės, verslo ir nevyriausybinių organizacijų ekspertai.
Demokratija prasideda nuo pasitikėjimo
Antrojoje seminaro sesijoje daugiausia dėmesio skirta demokratijos atsparumui.
Ekspertai analizavo:
- dirbtinio intelekto (DI) kuriamos dezinformacijos grėsmes;
- užsienio įtaką demokratiniams procesams;
- socialinių tinklų algoritmų poveikį visuomenės nuomonei;
- faktų tikrinimo svarbą;
- pilietinės visuomenės ir nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį stiprinant demokratiją.
Viena dažniausiai skambėjusių minčių – demokratija negali egzistuoti be pasitikėjimo. Pasitikėjimas kuriamas ne deklaracijomis, o nuolatiniu dialogu, atvirumu ir visuomenės įtraukimu.
Dirbtinis intelektas – pagalbininkas, bet ne sprendimų priėmėjas
Antroji seminaro diena buvo skirta dirbtiniam intelektui ir komunikacijai.
Ekspertai pristatė naujausias DI tendencijas ir diskutavo apie DI panaudojimą melagienų atpažinimui ir faktų tikrinimui, autonominių DI agentų atsiradimą ir jų galimybes komunikacijos srityje. Nemažai dėmesio skirta žmogaus vaidmeniui prižiūrint DI sprendimus, Europos skaitmeniniam suverenitetui, duomenų apsaugos ir priklausomybės nuo JAV technologijų bendrovių iššūkiams.
Pranešimuose akcentuota, kad dirbtinis intelektas gali ženkliai palengvinti komunikacijos specialistų darbą, tačiau technologijos negali pakeisti žmogaus atsakomybės. Taip pat pabrėžta būtinybė kurti europietiškus DI sprendimus, grindžiamus skaidrumo, žmogaus teisių ir privatumo principais.
Komunikacijos iššūkis – pirmiausia būti suprastiems
Baigiamajame seminaro praktiniame užsiėmime aptarta, kaip komunikacijos specialistams tapti patikimais savo srities autoritetais, kaip efektyviai naudoti „LinkedIn“ bei dirbtinį intelektą neprarandant autentiško balso.
Seminaras dar kartą priminė, kad šiandien didžiausias iššūkis nėra vien melagienų gausa. Ne mažiau svarbu, kad žmonės neprarastų gebėjimo klausytis vieni kitų, kritiškai vertinti informaciją ir pasitikėti patikimais šaltiniais.
„Šiuolaikinėje informacijos gausoje nebeužtenka vien „užlieti” auditoriją žinučių gausa – būtina būti suprastiems. Komunikacijos tikslas turėtų būti ne manipuliuoti emocijomis ar siekti kuo ilgesnio dėmesio socialiniuose tinkluose, o kurti pasitikėjimą, aiškinti sudėtingus procesus ir telkti visuomenę ieškoti bendrų sprendimų. Būtent tokios komunikacijos šiandien Europai reikia labiausiai” – pastebi seminare dalyvavusi J. Čilinskaitė.
