Spalio 7 d. minima Oraus darbo diena – proga kalbėti ne tik apie darbo vietų skaičių, bet ir apie jų kokybę. Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) įsitikinimu, Europos pramonės ateitis turi būti kuriama ne mažinant darbo kainą, o investuojant į žmogų, jo kvalifikaciją, saugumą ir orų atlyginimą.
Europos pramonė šiandien atsidūrusi sudėtingame taške. Geopolitiniai konfliktai, energijos kainų svyravimai, stiprėjanti konkurencija pasaulinėse rinkose, spartėjanti skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas, taip pat žalioji transformacija keičia tai, kaip gaminame ir dirbame.
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija (LPPSF), kartu su Europos profesinėmis sąjungomis, pabrėžia, kad atsakas į šiuos iššūkius negali būti grindžiamas vien kaštų mažinimu, darbuotojų garantijų silpninimu ar bloginant darbo sąlygas.
Gaminti pigiau nereiškia būti konkurencingu
Europai reikia aktyvios pramonės politikos, investicijų ir kokybiškų darbo vietų. „Pagaminta Europoje“ (angl. EU Inc) turi reikšti ne tik tai, kur produktas pagamintas, bet ir kokiu darbu jis sukurtas – su tinkamu atlyginimu, kolektyvinėmis derybomis, saugiomis darbo sąlygomis ir darbuotojų teisėmis.
Lietuvai tai ypač aktualu. Mūsų šalies pramonės konkurencingumo neturėtume grįsti principu „kuo pigiau, tuo konkurencingiau“. Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia mažesnes pajamas darbuotojams, kvalifikuotų žmonių praradimą ir mažesnį produktyvumą.
Ką reikėtų daryti?
Sūlome investuoti į darbuotojų kvalifikaciją, technologinius gebėjimus, saugią darbo aplinką ir galimybę už savo darbą gauti atlyginimą, leidžiantį oriai gyventi.
Būtent kolektyvinės derybos ir socialinis dialogas turi tapti vienu iš mechanizmų, leidžiančių darbuotojams dalyvauti sprendžiant, kaip pramonės transformacija keičia jų darbo vietas.
Vien mokymų nepakanka – darbuotojams reikia ir realių kokybiškų darbo vietų bei aiškios pramonės strategijos, įtraukiant darbuotojų atstovus į jos formavimą.
Tvari energetika svarbi ekonomikos atsparumui
Pramonės ateitis neatsiejama nuo energijos. Aukštos ir nepastovios energijos kainos didina įmonių kaštus, mažina investicijų patrauklumą ir gali kelti grėsmę darbo vietų išlikimui.
Tačiau energetikos krizės negalima vertinti tik iš įmonių konkurencingumo perspektyvos. Kaip pažymi Profesinių sąjungų patariamasis komitetas prie EBPO (TUAC), kai brangsta energija ir maistas, darbuotojai už krizę moka mažėjančia perkamąja galia.
Ekonomika gali išlaikyti bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, tačiau jeigu žmonių realiosios pajamos ir gyvenimo lygis blogėja, sunku tokią ekonomiką vadinti iš tiesų atsparia.
Todėl energetikos pertvarka turi būti grindžiama socialiniu dialogu ir kolektyvinėmis derybomis: kvalifikuoti žmonės, tinkamas atlygis ir kokybiškos darbo vietos yra transformacijos sėkmės sąlyga.
Sprendimus turi priimti žmogus – ne DI
Profesinės sąjungos nuolat kelia klausimą dėl darbuotojų kontrolės ir apsaugos naudojant dirbtinį intelektą (DI) darbo vietose. Turime užtikrinti, kad žmogus – ne technologijos – išliktų sprendimų centre, o technologinė pažanga neturi tapti pretekstu mažinti darbuotojų teises.
TUAC atkreipia dėmesį į svarbią tendenciją: investicijos į dirbtinį intelektą ir technologijas gali skatinti BVP bei prekybos augimą, tačiau tai nebūtinai reiškia daugiau ir geresnių darbo vietų ar didesnius atlyginimus.
Todėl ekonomikos atsparumo negalima matuoti vien augimo rodikliais. Turime pasistengti, kad dėl produktyvumo augimo sukurta didesnė vertė pasiektų ir patį darbuotoją per didesnį darbo užmokestį, geresnes darbo sąlygas.
LPPSF įstikikinimu, reikia stiprios Europos pramonės politikos, ilgalaikių investicijų, energetinio saugumo ir teisingos žaliosios bei skaitmeninės transformacijos. Tačiau kartu būtina užtikrinti, kad viešosios investicijos ir parama verslui būtų susietos su kokybiškomis darbo vietomis, darbuotojų teisių užtikrinimu ir kolektyvinėmis derybomis.
Tikrasis Europos ekonomikos atsparumas prasideda nuo atsparaus darbuotojo – turinčio saugią darbo vietą, teisingą atlyginimą, galimybę mokytis, būti išgirstam ir dalyvauti sprendimuose dėl savo ateities.
Tai aktualu ir Lietuvai. Mūsų tikslas neturėtų būti tapti šalimi, kurioje gaminti pigu. Turime siekti, kad Lietuvoje būtų ne tik prasminga investuoti, bet ir gera dirbti bei gyventi.
