Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pristačius priemonių paketą, kuriuo siekiama paspartinti Lietuvos ekonomikos augimą iki 100 mlrd. bendrojo vidaus produkto (BVP), norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog kalbėdami apie ekonomikos proveržį dažnai pamirštame patį žmogų.
Pristatomi siekiai skamba įspūdingai. Ir aš tikrai linkiu, kad Lietuvos ekonomika augtų, būtų stipri, moderni ir konkurencinga. Investicijos į technologijas, dirbtinį intelektą, robotizaciją, aukštą pridėtinę vertę – nėra abejonių, kad visa tai mūsų šaliai reikalinga.
Tačiau kai kalbame apie ekonomikos augimą skaičiais, ar už jų matome žmones ir kaip tai realiai prisidės prie gyventojų gerovės, gyvenimo kokybės?
Turbūt ne vienam dirbančiajam kyla klausimų, ypač gyvenančiam atokiau nuo didžiųjų miestų: ar dėl šios technologinės ir ekonominės transformacijos atlyginimas augs, ar jis galės dirbti naujose, geriau apmokamose darbo vietose, ar darbovietėje atsiradus robotams ar dirbtiniam intelektui jis turės galimybę persikvalifikuoti ir išlikti reikalingas?
Man atrodo, kad kol kas apie tai kalbame per mažai.
Jeigu valstybė viešaisiais pinigais skatina įmones investuoti į technologijas, lygiai taip pat turime investuoti ir į žmones. Negali būti taip, kad Lietuvoje sukursime modernias darbo vietas, tačiau mūsų darbuotojai joms nebus pasirengę. Kaip tokiu atveju spręstume kvalifikuotų darbuotojų trūkumą?
Todėl šiame etape norėtųsi matyti labai aiškią grandinę: investicijos į verslą, investicijos į darbuotojų kompetencijas, geresnės darbo vietos, padorūs atlyginimai, galiausiai – daugiau saugumo bei stabilumo.
Verta atkreipti dėmesį ir į ministerijos mintį dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo: čia reikėtų akcentuoti porą dalykų.
Mažesnes pajamas gaunančiam žmogui papildomi 50 eurų per mėnesį „į rankas“ tikrai yra svarbūs. Todėl patį siūlymą vertinu teigiamai – apie tai profesinės sąjungos aiškiai pasisakė jau anksčiau, ieškant sprendimų dėl minimalios mėnesinės algos.
Visgi, nederėtų NPD pateikti kaip aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimo priemonės. Kodėl? Todėl, kad kuo didesnį atlyginimą žmogus gauna, tuo NPD nauda mažėja. O, pavyzdžiui, uždirbant 3000 eurų bruto, NPD jau nebetaikomas. Kitaip tariant, žmogui, kurio darbas jau šiandien yra aukštesnės pridėtinės vertės, iš šios priemonės papildomos naudos nėra.
Tad kalbėdami apie 100 mlrd. eurų ekonomiką derėtų žvelgti plačiau, o svarbiausia nepamiršti pačių žmonių, jų poreikių.
Kad Lietuva būtų aukštos pridėtinės vertės ekonomika, turime sudaryti sąlygas čia gyvenantiems būti tos vertės kūrėjais.
Todėl svarbu, kad 100 mlrd. eurų netaptų tikslu savaime. Daug svarbiau yra tai, ką tas skaičius reikš žmogui: didesnes pajamas, geresnę darbo vietą, daugiau laiko sau ir šeimai, galimybę mokytis ir keisti profesiją, daugiau saugumo ateityje.
Štai tokio ekonomikos augimo Lietuvai ir linkiu – tokio, kurį žmogus mato ne tik statistikoje, bet ir savo gyvenime.
Dalia Jakutavičė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji vadovė, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė
