Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalios reikšmingi Darbo kodekso (DK) pakeitimai, kurie palies įvairias darbo santykių sritis – darbo sutarčių sudarymą ir nutraukimą, nuotolinį darbą, darbo ir poilsio laiką, galutinį atsiskaitymą su darbuotojais, kolektyvines sutartis bei kolektyvinius darbo ginčus.
Svarbiausius pakeitimus verta žinoti ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams, nes dalis naujų taisyklių tiesiogiai keis jų darbo sąlygas ir teises.
Daugiau galimybių susitarti darbo sutartyje
Viena svarbiausių naujovių – išplečiamos galimybės tam tikrais atvejais darbo sutartyje susitarti dėl kitokių sąlygų nei nustato Darbo kodeksas.
Tai bus taikoma darbuotojams, kurių darbo užmokestis siekia ne mažiau kaip du vidutinius šalies darbo užmokesčius. Šiuo metu tai sudaro 5 053,60 euro.
Tokie darbuotojai ir darbdaviai galės individualiai susitarti dėl tam tikrų DK nustatytų darbo santykių sąlygų, įskaitant kai kuriuos darbo sutarties pasibaigimo aspektus.
Tačiau ne visų Darbo kodekso nuostatų bus galima atsisakyti. Susitarimais negalės būti mažinamos darbuotojų garantijos, susijusios su:
- darbuotojų sauga ir sveikata;
- minimaliu poilsio laiku;
- diskriminacijos draudimu;
- darbo sutarties sudarymu ir kitomis įstatyme numatytomis imperatyviomis nuostatomis.
Išbandymo laikotarpis – iki 6 mėnesių
Nuo lapkričio 1 d. išbandymo laikotarpis tam tikrais atvejais galės būti nustatomas iki 6 mėnesių: ši nuostata bus taikoma darbuotojams, kurių darbo užmokestis siekia ne mažiau kaip du vidutinius šalies darbo užmokesčius.
Tai reiškia, kad sudarant darbo sutartį darbuotojui svarbu atkreipti dėmesį į tai, koks išbandymo laikotarpis joje nustatytas.
Keičiasi nuotolinio darbo taisyklės
Darbo kodekso pakeitimai patikslina ir nuotolinio darbo organizavimo tvarką.
Tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais darbdavys ir toliau turės tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu. Atsisakyti darbdavys galės tuomet, kai įrodys, kad tai neįmanoma dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų.
Taip pat supaprastinama dokumentų pateikimo tvarka. Kai darbuotojas prašo leisti dirbti nuotoliniu būdu dėl sveikatos būklės, nebereikės pateikti sveikatos priežiūros įstaigos išvados – pakaks sveikatos priežiūros dokumento, kuriuo pagrindžiama darbuotojo sveikatos būklė.
Svarbi naujovė ir ta, kad kolektyvinėse sutartyse bus galima susitarti dėl kitokių nuotolinio darbo taisyklių. Jose galės būti numatytos išimtys dėl nuotolinio darbo išlaidų kompensavimo bei nuotolinio darbo nustatymo ar nenustatymo tam tikroms darbuotojų grupėms.
Naujas darbo sutarties nutraukimo pagrindas
Darbo kodekse atsiranda naujas pagrindas nutraukti darbo sutartį – darbuotojui nebeatitinkant įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Tokiu atveju darbo sutartis galės būti nutraukta be įspėjimo, jeigu darbuotojas nebeatitinka jam teisės aktuose nustatytų reputacijos reikalavimų.
Taip pat tikslinamos darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia taisyklės. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį šiuo pagrindu, turės turėti pagrįstą priežastį.
Galutinis atsiskaitymas su darbuotoju
Bendra taisyklė nesikeičia – pasibaigus darbo santykiams darbuotojui priklausančios išmokos turi būti išmokėtos darbo santykių pabaigos dieną.
Tačiau nuo lapkričio 1 d. atsiranda galimybė šalims susitarti dėl dalies išmokų mokėjimo vėliau.
Jeigu darbuotojui priklausanti išmokų suma viršija jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, šalys galės susitarti, kad viršijanti dalis būtų išmokėta vėliau, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo darbo santykių pabaigos.
Svarbu tai, kad toks atidėtas atsiskaitymas galimas tik šalims susitarus.
Darbo ir poilsio laiko organizavimo pokyčiai
Pakeitimai taip pat patikslina kai kurias darbo ir poilsio laiko taisykles.
Keičiamos nuostatos dėl darbo laiko organizavimo švenčių dienų išvakarėse, pasyviojo budėjimo namuose, pageidaujamo darbo laiko režimo pasirinkimo.
Tam tikroms darbuotojų grupėms suteikiama teisė pasirinkti pageidaujamą darbo laiko režimą. Darbdavys tokį prašymą galės atmesti tik pagrindęs, kad pasirinktas režimas neatitinka darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų.
Tai reiškia, kad darbuotojams atsiranda daugiau galimybių derinti darbo laiką su individualiais poreikiais, kai jų darbo pobūdis tai leidžia.
Didesnės galimybės susitarti kolektyvinėse sutartyse
Darbo kodekso pakeitimais plečiamos sritys, kuriose kolektyvinėse sutartyse galima nustatyti kitokias taisykles nei bendrosios DK nuostatos.
Tai suteikia daugiau galimybių darbuotojams ir darbdaviams susitarti dėl konkrečios darbovietės ar sektoriaus poreikius atitinkančių darbo sąlygų.
Kolektyvinėse sutartyse gali būti sprendžiami darbuotojams svarbūs klausimai, įskaitant darbo organizavimą, nuotolinį darbą, darbo ir poilsio laiką bei kitas sąlygas, jeigu tai leidžia Darbo kodeksas.
Kartu stiprinamas darbuotojų atstovų vaidmuo, plečiamos jų teisės ir numatomos papildomos garantijos.
Pokyčiai kolektyvinių darbo ginčų ir streikų srityje
Nuo lapkričio 1 d. keisis ir kai kurios kolektyvinių darbo ginčų taisyklės.
Numatoma:
- trumpinti tam tikrus kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo terminus;
- didinti maksimalią baudą kolektyvinių darbo ginčų bylose;
- ilginti įspėjamojo streiko trukmę;
- tikslinti minimalių paslaugų užtikrinimo taisykles streiko metu;
- nustatyti papildomas garantijas darbuotojams, dalyvavusiems teisėtame streike.
Šie pakeitimai aktualūs ne tik profesinėms sąjungoms, bet ir darbuotojams, nes kolektyvinis darbuotojų atstovavimas ir kolektyvinės derybos yra viena iš darbo santykių reguliavimo formų.
Ką darbuotojui svarbu žinoti?
Nors didžioji dalis Darbo kodekso pakeitimų yra susiję su darbdavių ir darbuotojų susitarimų galimybėmis, darbuotojams svarbu žinoti, kokios taisyklės nuo lapkričio 1 d. bus taikomos jų darbo santykiams.
Praktikoje verta atkreipti dėmesį į:
Darbo sutartį. Jeigu darbdavys siūlys keisti darbo sutarties sąlygas, verta įsitikinti, kokios konkrečiai nuostatos keičiamos ir ką jos reiškia darbuotojui.
Nuotolinį darbą. Jei darbuotojas dirba arba planuoja dirbti nuotoliniu būdu, svarbu susipažinti su darbovietėje taikoma nuotolinio darbo tvarka ir išlaidų kompensavimo sąlygomis.
Darbo laiko režimą. Tam tikrais atvejais darbuotojas galės pasirinkti pageidaujamą darbo laiko režimą, todėl verta žinoti, ar ši teisė taikoma konkrečioje situacijoje.
Atsiskaitymą nutraukiant darbo santykius. Darbuotojas turėtų žinoti, kad dalies didesnių išmokų mokėjimas vėliau galimas tik šalims susitarus.
Kolektyvinę sutartį. Jei darbovietėje galioja kolektyvinė sutartis, joje gali būti nustatytos darbuotojui papildomos arba kitokios sąlygos, kurias leidžia Darbo kodeksas.
Darbo kodekso pakeitimai įsigalios 2026 m. lapkričio 1 d., todėl tiek darbuotojams, tiek darbdaviams svarbu iš anksto susipažinti su naujomis taisyklėmis ir įvertinti, kokie pakeitimai bus aktualūs konkrečioje darbovietėje.
Profesinės sąjungos savo nariams gali padėti įvertinti, kaip naujosios Darbo kodekso nuostatos taikomos konkrečiu atveju, ir suteikti konsultaciją dėl darbo sutarties, darbo sąlygų, atleidimo ar kitų darbo santykių klausimų.
