EK socialinio dialogo paketas – svarbus, bet tobulintinas

Sausio 25 d. Europos Komisija paskelbė ilgai lauktą paketą „Socialinio dialogo stiprinimas ES“, kurį sudaro komunikatas ES lygiu ir Tarybos rekomendacijos dėl socialinio dialogo nacionalinio lygmens (žr. čia). Šis svarbus dokumentas buvo rengtas konsultuojantis su socialiniais partneriais, taip pat ir profesinėmis sąjungomis.

Tačiau Europos viešųjų paslaugų profesinės sąjungos (EPSU) generalinis sekretorius Jan Willem Goudriaan sako, jog profesinės sąjungos mato spragų, mat EK nepasiūlo aiškaus mechanizmo, įpareigojančio, kad sudaryti socialinių partnerių susitarimai taptų privalomi visoje Europos Sąjungoje. Komunikatas niekaip neapriboja nevaržomų Komisijos galių sprendžiant, ar įgyvendinti socialinių partnerių susitarimus pagal ES teisę, ar ne.

Viena ranka duoda – kita atima?

Kelerius metus trukusios bylos EPSU prieš EK atomazga patvirtino visišką Komisijos diskreciją, ir ji dabar gali atlikti savo socialinių partnerių susitarimų poveikio vertinimą, nors pasirašiusios šalys (darbdavių, darbuotojų ir vyriausybių atstovai) jau puikiai žino galimą poveikį. Ko tuo siekiama, neaišku, tačiau tai dar labiau padidina biurokratiją ir viešųjų pinigų švaistymą neaiškiam, ilgai trunkančiam socialinių partnerių susitarimų įgyvendinimo procesui.

Tiesa, pakete yra numatytas trijų mėnesių terminas, per kurį Komisija turi pateikti preliminarius svarstymus dėl socialinių partnerių susitarimų. Tačiau galutiniam sprendimui priimti nėra jokių terminų, kaip tai ragina EPSU ir kitos Europos profesinių sąjungų federacijos.

Toks ilgas ir varginantis procesas akivaizdžiai kenkia pačios Komisijos raginimui socialiniams partneriams sudaryti daugiau susitarimų. Nesant teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, mažiau tikėtina, kad socialiniai partneriai norės pasiekti daugiau susitarimų. Be to, yra daug įrodymų, atskleidžiančių, kad susitarimai, neturintys tiesioginių teisinių pasekmių (vadinamieji „autonominiai“ susitarimai), įgyvendinami prastai.

Kita vertus, Europos Komisija ragina socialinius partnerius derėtis ir sudaryti daugiau socialinių partnerių susitarimų, taip pat gerinti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų narystės rodiklius ir reprezentatyvumą.

Komisijos laikysena išties paini – viena vertus, ji įpareigoja ir ragina socialinius partnerius susitarti, tačiau, kita vertus įpina juos į sudėtingus ir ilgus susitarimų derinimo procesus.

Visgi, teigiamas aspektas yra tas, jog socialinio dialogo tematika ir profesinių sąjungų teisės nelieka užribyje ir tampa viena iš šių dienų aktualijų siekiant darbuotojų saugumo ir garantijų. Ypač teigiamų postūmių įžvelgiama nacionaliniame lygmenyje.

Kaip teigiama Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešime, siūloma Tarybos rekomendacija visapusiškai atsižvelgiama į nacionalines tradicijas ir gerbiamas socialinių partnerių savarankiškumas. Ji leidžia valstybėms narėms nuspręsti, kaip geriausiai pasiekti šiuos tikslus, atsižvelgiant į konkrečias jose susiklosčiusias aplinkybes.

Sieks, kad profesinių sąjungų teisės atsidurtų stojimo į ES kriterijuose

Atkreiptinas dėmesys, jog rekomendacija apima ir tarptautinį aspektą. Šiuo atveju EPSU sieks aiškių nuorodų į derybas dėl stojimo į ES, kurios turėtų garantuoti, kad profesinių sąjungų teisių paisymas ir sektorinis socialinis dialogas taptų privalomi derybų dėl stojimo į ES kontekste. Jei Europos Taryboje tam bus pritarta vienbalsiai, belieka laukti, kokių priemonių Komisija imsis, jei bus nesilaikoma šių rekomendacijų vyriausybėms.

Komisija Rekomendacijoje taip pat nurodo, kad socialinis dialogas turėtų būti susijęs su platesne viešąja politika, ir ragina labiau aprėpti kolektyvines derybas su visais darbuotojais, įskaitant pačius pažeidžiamiausius, dirbančius pagal trumpalaikes sutartis.

Pažymėtina, kad Europos Komisijos pasiūlyme, be kita ko, rekomenduojama:

· užtikrinti, kad su socialiniais partneriais būtų konsultuojamasi ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką;

· skatinti socialinius partnerius nagrinėti naujas darbo formas ir netipinį užimtumą, plačiai skelbti informaciją apie socialinio dialogo naudą ir apie visas sudarytas kolektyvines sutartis;

· sudaryti sąlygas didinti darbuotojų ir darbdavių organizacijų pajėgumus, pavyzdžiui, užtikrinti, kad jos turėtų prieigą prie reikiamos informacijos ir būtų remiamos nacionalinių vyriausybių.