Birželio 2–3 dienomis Nikosijoje (Kipras) Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkės pavaduotoja, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narė Jurga Subačiūtė-Žemaitienė dalyvavo neeiliniame EESRK Darbuotojų grupės posėdyje, skirtame artėjančiam Kipro pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.
Renginys subūrė Kipro profesinių sąjungų, Vyriausybės, Europos institucijų bei akademinės bendruomenės atstovus diskusijai apie svarbiausius darbo rinkos, socialinės politikos ir ekonomikos iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga.
Vienas pagrindinių renginio akcentų buvo Kipro socialinio dialogo modelis. Šalis dažnai minima kaip sėkmingo socialinių partnerių bendradarbiavimo pavyzdys. Dar 1967 metais profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir valstybė susitarė dėl darbo ginčų sprendimo mechanizmo, kuris iki šiol laikomas svarbia socialinės taikos užtikrinimo priemone. Neseniai socialiniams partneriams taip pat pavyko susitarti dėl darbo savaitės trumpinimo nuo 40 iki 38 valandų.
Posėdyje pristatyti duomenys rodo, kad profesinėms sąjungoms Kipre priklauso apie 43 proc. darbuotojų, o kolektyvinių sutarčių aprėptis siekia panašų lygį. Tai vieni geriausių rodiklių Europos Sąjungoje, atspindintys svarbų kolektyvinių derybų vaidmenį darbo santykių sistemoje.
Daug dėmesio skirta ir pragyvenimo išlaidų kompensavimo sistemai (COLA), kuri padeda apsaugoti darbuotojų perkamąją galią nuo infliacijos poveikio. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl šios sistemos plėtros, o nuo 2027 metų planuojama pasiekti visišką – 100 proc. – infliacijos kompensavimą.
Renginio dalyviai aptarė ir Kipro minimalaus darbo užmokesčio sistemą. Šalyje taikomas dviejų pakopų modelis: pirmuosius šešis darbo mėnesius minimalus atlyginimas siekia 979 eurus bruto, o po šešių mėnesių darbo pas tą patį darbdavį padidėja iki 1 088 eurų bruto.
Kipro darbo ir socialinio draudimo ministras Marinos Moushouttas pristatė pagrindinius šalies socialinės politikos prioritetus. Tarp svarbiausių tikslų įvardytos pensijų sistemos reformos, adekvačių atlyginimų užtikrinimas, socialinio dialogo stiprinimas bei socialinių kriterijų taikymo plėtra viešuosiuose pirkimuose.
Nors Kipras gali didžiuotis vienu žemiausių nedarbo lygių Europos Sąjungoje – jis siekia apie 4,3 proc. – šalis vis dar susiduria su reikšmingais socialiniais iššūkiais. Vienas jų – didelė skurdo rizika tarp vyresnio amžiaus žmonių. Skaičiuojama, kad ją patiria maždaug trečdalis pensinio amžiaus gyventojų.
Atskira diskusijų tema buvo klimato kaitos poveikis darbuotojams ir darbo rinkai. Pabrėžta, kad klimato kaita didina socialinę nelygybę tarp kartų, valstybių ir skirtingų socialinių grupių. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad su kiekvienu temperatūros laipsniu virš 20 °C darbo našumas mažėja 2–3 proc., todėl būtinos investicijos į darbuotojų apsaugą nuo karščio streso bei prisitaikymą prie besikeičiančių klimato sąlygų.
Ypatingo dėmesio sulaukė viso Kipro profesinių sąjungų forumas, kuriame kartu dalyvavo tiek graikų kipriečių, tiek turkų kipriečių profesinių sąjungų atstovai. Šis bendradarbiavimo formatas laikomas išskirtiniu socialinio dialogo ir tarpusavio pasitikėjimo pavyzdžiu Europoje.
Pasak J. Subačiūtės-Žemaitienės, renginys dar kartą patvirtino, kad stiprus socialinis dialogas, kolektyvinės derybos ir darbuotojų įtraukimas į sprendimų priėmimą yra būtinos sąlygos siekiant socialiai teisingos, atsparios ir konkurencingos Europos. Tokios praktikos taip pat gali būti vertingas pavyzdys valstybėms, siekiančioms stiprinti darbuotojų atstovavimą ir socialinę partnerystę nacionaliniu lygmeniu.
