Gegužės 8 d. Vilniuje įvyko tarptautinė konferencija „Socialinis dialogas ir kokybiškas darbas: Europos kryptys ir nacionaliniai aspektai“, kurioje diskutuota apie darbuotojams svarbiausius klausimus tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Konferenciją organizavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, joje dalyvavo darbuotojų, darbdavių, ministerijų atstovai, politikai.
Tarp dalyvių – ir atstovai iš Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos.
Renginį atidarė LPSK laikinoji pirmininkė Dalia Jakutavičė, o dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė. Sveikinimo kalboje premjerė pabrėžė, kad simboliška Europos dienos išvakarėse kalbėti apie tai, kas svarbiausia Europos žmonėms – darbuotojų teisėms, socialiniam saugumui ir socialiniam dialogui.
Apie kokybiškų darbo vietų svarbą, socialinio dialogo stiprinimą bei darbuotojų apsaugą sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje kalbėjo Esther Lynch, Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) generalinė sekretorė, bei ETUC konfederacinė sekretorė Tea Jarc. Diskusijose akcentuota, kad kokybiškas darbas reiškia ne tik atlyginimą, bet ir saugias darbo sąlygas, darbuotojų įtraukimą į sprendimų priėmimą, kolektyvines derybas bei galimybę derinti darbą ir asmeninį gyvenimą.
Pristatydama ETUC poziciją dėl būsimo Europos Komisijos „Kokybiškų darbo vietų kelrodžio“ ir „Kokybiškų darbo vietų akto“, Tea Jarc pabrėžė, kad Europos profesinės sąjungos siekia aiškesnių darbuotojų apsaugos priemonių dirbtinio intelekto (DI) ir algoritminio valdymo srityse, griežtesnių taisyklių subrangai bei didesnio dėmesio darbuotojų saugai ir psichosocialinei sveikatai.
Konferencijoje taip pat aptarta, kad technologijų plėtra ir dirbtinio intelekto naudojimas darbo vietose negali silpninti darbuotojų teisių.
ETUC atstovai akcentavo būtinybę užtikrinti darbuotojų teisę žinoti, kaip veikia algoritminės sistemos, teisę ginčyti automatizuotus sprendimus bei profesinių sąjungų įtraukimą priimant sprendimus dėl DI naudojimo darbo aplinkoje. Pabrėžta, kad žmogus turi išlikti pagrindiniu sprendimų priėmėju, o darbuotojų sauga, privatumas ir orumas negali būti aukojami „administracinės naštos mažinimo“ vardu.
Konferencijoje daug dėmesio skirta ir praktiniams darbuotojų teisių gynimo klausimams. LPSK teisininkas Jonas Gricius pristatė darbo ginčų komisijų veikimo principus, teisinio reglamentavimo ypatumus bei dažniausiai darbuotojams kylančius klausimus ginant savo teises. Jis pabrėžė, kad darbo ginčų komisijos išlieka svarbia ir darbuotojams prieinama ikiteismine institucija, leidžiančia greičiau bei paprasčiau spręsti konfliktus darbo santykiuose.
Pristatymo metu pažymėta, kad absoliuti dauguma – apie 96 proc. – darbo ginčų Lietuvoje inicijuojami pačių darbuotojų. Taip pat pastebima, kad auga darbo ginčuose keliamų reikalavimų skaičius: 2025 m. pirmąjį pusmetį darbo ginčų komisijos priėmė daugiau kaip 10 tūkst. sprendimų. Darbuotojų naudai priteistų sumų apimtis taip pat nuosekliai didėja – šių metų pirmąjį pusmetį darbuotojams priteista daugiau nei 8,3 mln. eurų.
Teminėje diskusijoje dalyvavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja Rūta Juršaitė, Lietuvos verslo konfederacija prezidentas Andrius Romanovskis, LPSK laikinoji pirmininkė Dalia Jakutavičė, LPSK pavaduotojas Artūras Černiauskas, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga pirmininkė Irena Petraitienė, Baltijos šalių profesinių sąjungų tinklas (BASTUN) pirmininkas Magnus Gissler, Švedijos profesinių sąjungų konfederacija LO tarptautinė sekretorė Åsa Törnlund bei OPZZ pirmininko pavaduotojas Sebastian Koćwin.
Diskusijų metu pabrėžta, kad socialinis dialogas išlieka viena svarbiausių priemonių siekiant mažinti socialinę atskirtį, stiprinti darbuotojų teises ir užtikrinti kokybiškų darbo vietų kūrimą tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu.
Diskusijoje nemažai dėmesio skirta socialinio dialogo iššūkiams. Dalyviai akcentavo, kad viena didžiausių problemų Lietuvoje išlieka narystės profesinėse sąjungose skaitlingumas bei darbdavių organizacijų reprezentatyvumo bei įgaliojimų derėtis stoka – organizacijos dažnai nėra pakankamai skaitlingos, kad galėtų efektyviai atstovauti darbdaviams nacionaliniu ir sektoriniu lygmeniu. Taip pat pabrėžta, jog Lietuvoje vis dar trūksta paskatų darbdaviams įsitraukti į kolektyvines derybas ir sudaryti kolektyvines sutartis.
Konferencijos dalyviai diskutavo apie galimas „kietąsias” ir „minkštąsias” motyvacines priemones, kurios skatintų socialinį dialogą. Tarp siūlymų minėta idėja viešuosiuose pirkimuose bei skirstant viešąjį finansavimą prioritetą teikti toms įmonėms, kuriose vyksta socialinis dialogas, veikia profesinės sąjungos ir yra sudaromos kolektyvinės sutartys. Pasak diskusijos dalyvių, toks požiūris padėtų stiprinti atsakingą verslo praktiką ir prisidėtų prie kokybiškesnių darbo vietų kūrimo.
Konferenciją moderavo Marius Kalanta, Vilniaus universitetas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.
