Spalio 27 d. Vilniuje vyko Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) Pramonės permainų konsultacinės komisijos (CCMI) apskritojo stalo diskusija „Europos autonominių sistemų, įskaitant dronus, robotiką ir susijusias technologijas, pramonės pajėgumų stiprinimas“. Renginyje aptarti Europos pramonės pajėgumų, inovacijų ekosistemų ir strateginių technologijų plėtros klausimai, svarbūs Europos konkurencingumui ir ekonominiam atsparumui.
Diskusija surengta Vilniuje vykusio neeilinio CCMI biuro susitikimo metu, rengiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį.
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos narių balsui susitikime atstovavo pirmininkė Dalia Jakutavičė bei jos pavaduotojas Jurga Subačiūtė-Žemaitienė.
Pramonės konkurencingumas – vienas iš Lietuvos pirmininkavimo prioritetų
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus nuo 2027 m. sausio 1 d. Tarp pagrindinių pirmininkavimo prioritetų – Europos saugumo ir gynybos stiprinimas, įskaitant paramą Ukrainai, ES konkurencingumo ir ekonominio atsparumo didinimas, vidaus saugumas ir pasirengimas krizėms, socialinės apsaugos stiprinimas bei ES plėtra.
Pramonės plėtra ir technologinės inovacijos ypač svarbios siekiant stiprinti Europos konkurencingumą, mažinti strateginę priklausomybę nuo kitų pasaulio regionų ir užtikrinti, kad Europa turėtų reikiamų technologinių bei gamybinių pajėgumų.
Diskusiją pradėjo CCMI pirmininkas Alain Coheur. Įžanginį pranešimą apie artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai skaitė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų politikos grupės vadovė Ugnė Širvinskaitė.
Pirmojoje diskusijos dalyje daugiausia dėmesio skirta pramonės pajėgumams ir inovacijų ekosistemoms, antrojoje dalyje nagrinėtos autonominių sistemų taikymo galimybės ir skirtingų sektorių transformacija.
Dronai, robotika ir kitos autonominės sistemos tampa vis svarbesnės pramonėje, transporte ir gynybos sektoriuje. Jų plėtra kelia klausimų ne tik apie investicijas, inovacijas ir gamybos pajėgumus, bet ir apie būsimus darbo vietų pokyčius, darbuotojų kompetencijas bei pasirengimą dirbti su naujomis technologijomis.
Technologinė transformacija turi apimti ir darbuotojus
Pramonės modernizavimas neatsiejamas nuo darbuotojų įtraukimo į pokyčių planavimą, tinkamo pasirengimo naujoms užduotims ir galimybių kelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti. Todėl diskusijose apie Europos pramonės ateitį svarbu vertinti ne tik technologijų ekonominę naudą, bet ir jų poveikį darbo vietoms, darbo sąlygoms bei darbuotojų saugumui.
Profesinių sąjungų dalyvavimas tokiose diskusijose leidžia į pramonės politikos formavimą įtraukti darbuotojų perspektyvą ir priminti, kad konkurencinga pramonė turi būti grindžiama ne vien technologine pažanga, bet ir kokybiškomis darbo vietomis bei veiksmingu socialiniu dialogu.
Diskusija Vilniuje suteikė galimybę skirtingų sričių atstovams keistis nuomonėmis apie Europos pramonės ateitį ir klausimus, kurie taps aktualūs Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai.
