Europos pramonės krizė pasireiškia ne vien uždaromomis gamyklomis ir mažėjančiomis gamybos apimtimis. Įmonės taip pat mažina inžinierių, mokslininkų, projektuotojų ir kitų kvalifikuotų specialistų skaičių, o dalį funkcijų perkelia už Europos ribų. Profesinės sąjungos įspėja, kad taip rizikuojama ne tik darbuotojų užimtumu, bet ir Europos gebėjimu kurti inovacijas bei išlaikyti pramonės ateitį.
Europos pramonės profesinių sąjungų federacija „industriAll Europe“ spalio 19 d. paskelbtoje apžvalgoje atkreipia dėmesį į mažiau pastebimą pramonės pertvarkos aspektą – kvalifikuotų darbo vietų nykimą biuruose, projektavimo centruose ir mokslinių tyrimų laboratorijose.
Pramonėje mažėja darbo vietų
Europos pramonės problemų mastą atskleidžia užimtumo ir gamybos rodikliai. „industriAll Europe“ duomenimis, 2025 m. Europos Sąjungos apdirbamojoje pramonėje buvo prarasta daugiau kaip 210 tūkst. darbo vietų – vidutiniškai apie 17 tūkst. per mėnesį.
Europos Komisijos duomenys taip pat rodo nepalankias tendencijas: 2025 m. užimtumas apdirbamojoje pramonėje sumažėjo 0,7 proc., o 2026 m. pirmąjį ketvirtį buvo 0,4 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Be to, 2022–2025 m. metinis darbo našumo augimas apdirbamojoje pramonėje sulėtėjo iki 0,2 proc., palyginti su 1,8 proc. per metus šešerius metus iki pandemijos.
Šie rodikliai rodo, kad Europos pramonei sunku suderinti konkurencingumo stiprinimą, investicijas ir užimtumo išsaugojimą. Darbo vietų mažėjimas vyksta tuo metu, kai pramonei vis dar reikia kvalifikuotų darbuotojų, o technologinė ir žalioji pertvarka reikalauja naujų kompetencijų.
Nyksta ne tik gamybos, bet ir specialistų darbo vietos
„industriAll Europe“ pabrėžia, kad biurų ir kitų negamybinių funkcijų darbuotojai sudaro apie 41 proc. Europos apdirbamosios pramonės darbuotojų. Tačiau jų darbo vietos taip pat sparčiai nyksta dėl savanoriško išėjimo iš darbo programų, darbuotojų samdos ribojimų, funkcijų perdavimo kitoms įmonėms ir veiklos perkėlimo už Europos ribų.
Federacija pateikia kelis didelių Europos pramonės įmonių pavyzdžius.
Automobilių gamintojos „Opel“ Riuselsheimo plėtros centre 2017 m. dirbo apie 7 tūkst. inžinierių, tačiau jų skaičių numatoma sumažinti iki maždaug 1 tūkst. Tuo pat metu Kinijos partnerė „Leapmotor“ tiekia naujų elektromobilių elektrinę architektūrą ir baterijas.
Chemijos pramonės bendrovė BASF nuo 2024 m. sausio panaikino apie 7 tūkst. darbo vietų, iš kurių maždaug du trečdaliai buvo Europoje. Tuo pat metu bendrovė įsipareigojo akcininkams skirti ne mažiau kaip 12 mlrd. eurų.
Plieno gamintoja „ArcelorMittal“ planuoja į Indiją perkelti apie 5 600 pagalbinių funkcijų darbo vietų – maždaug 11 proc. savo Europos darbuotojų. 2024 m. bendrovė akcininkams grąžino 1,7 mlrd. JAV dolerių.
Šie pavyzdžiai atskleidžia platesnę problemą: įmonių pertvarka apima ne tik gamybos linijas, bet ir tas veiklas, nuo kurių priklauso naujų produktų kūrimas, technologinė pažanga ir pramonės ateities kompetencijos.
Be to, kai įmonės mažina darbuotojų skaičių, motyvuodamos sąnaudų mažinimu ir konkurencingumo stiprinimu, o tuo pat metu dideles lėšas skiria dividendams ar savų akcijų supirkimui, kyla pagrįstas klausimas, kaip paskirstoma įmonės sukurta ekonominė vertė ir ar pakankamai investuojama į darbuotojus bei Europos pramonės ateitį.
Chemijos pramonė – vienas ryškiausių pavyzdžių
Europos chemijos pramonės tarybos „Cefic“ 2026 m. sausį paskelbtais duomenimis, 2022–2025 m. Europoje buvo paskelbta apie 37 mln. tonų metinių chemijos gamybos pajėgumų uždarymą. Tai sudaro apie 9 proc. Europos chemijos gamybos pajėgumų. Dėl šių uždarymų prarasta apie 20 tūkst. tiesioginių darbo vietų, o dar maždaug 89 tūkst. netiesioginių darbo vietų atsidūrė rizikos zonoje.
Tuo pat metu naujų investicijų į chemijos pramonę tempas smarkiai sulėtėjo. „Cefic“ vertinimu, tai kelia klausimų dėl Europos galimybių išlaikyti konkurencingą pramonės bazę, patikimas tiekimo grandines ir ilgalaikį investicijų patrauklumą.
Šie skaičiai svarbūs ne tik chemijos sektoriui. Chemijos produktai reikalingi daugeliui kitų pramonės šakų, todėl gamybos pajėgumų mažėjimas gali turėti pasekmių ir kitoms įmonėms, jų darbuotojams bei regionų ekonomikai.
Kodėl kvalifikuotų darbo vietų praradimas kelia grėsmę ateičiai?
Pramonės profesinės sąjungos pabrėžia, kad inžinierių, mokslininkų ir kitų kvalifikuotų darbuotojų žinios yra neatsiejama pramonės inovacijų dalis. Technologinės naujovės dažnai gimsta tada, kai gamybos darbuotojai ir inžinieriai kartu sprendžia praktines problemas.
Perkėlus mokslinių tyrimų, projektavimo ar techninio aptarnavimo funkcijas į kitas šalis, prarandama ne tik dalis darbo vietų. Silpnėja vietos specialistų kompetencijos, ryšiai tarp skirtingų pramonės grandžių ir gebėjimas kurti naujus produktus.
Be to, vieną kartą perkeltos funkcijos dažnai nebegrįžta. Todėl šiandien priimami sprendimai dėl darbo vietų ir investicijų gali turėti ilgalaikių pasekmių Europos technologinei nepriklausomybei.
Darbo vietų mažinimas paprastai grindžiamas siekiu sumažinti sąnaudas ir padidinti pelną. Tačiau, „industriAll Europe“ vertinimu, šie rezultatai ne visada pasiekiami, o kartu gali būti prarandamos žinios, patirtis ir gebėjimas diegti inovacijas.
Profesinės sąjungos siekia konkrečių įsipareigojimų
Profesinių sąjungų patirtis rodo, kad darbuotojų atstovavimas ir kolektyvinės derybos gali padėti apsaugoti darbo vietas net ir vykstant dideliems įmonių pokyčiams.
BASF Liudvigshafeno padalinyje Vokietijos profesinė sąjunga IGBCE susitarė dėl privalomų atleidimų draudimo iki 2028 m. „Volvo Cars“ atveju, reaguodamos į 2024 m. paskelbtus darbuotojų skaičiaus mažinimus, Švedijos profesinės sąjungos išsikovojo ilgesnius įspėjimo terminus ir suderintą darbuotojų perėjimo prie kitų darbo sąlygų procesą.
Šie pavyzdžiai rodo, kad darbuotojai neturi likti nuošalyje, kai priimami sprendimai dėl įmonių pertvarkos. Laiku teikiama informacija, prasmingos konsultacijos ir kolektyvinės derybos yra būtinos siekiant, kad pertvarka nebūtų vykdoma vien darbuotojų sąskaita.
Viešoji parama turi kurti vertę Europoje ir jos darbuotojams
„industriAll Europe“ ragina Europos ir nacionalinius sprendimų priėmėjus susieti viešąją paramą įmonėms su aiškiais ir privalomais įsipareigojimais: išsaugoti darbo vietas, užtikrinti kolektyvines derybas, investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir neleisti, kad viešosiomis lėšomis remiama veikla būtų perkeliama kitur. Federacija taip pat siūlo numatyti paramos susigrąžinimą, jeigu įmonės nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, ir neleisti viešosiomis lėšomis finansuoti dividendų ar savų akcijų supirkimo.
Kiti federacijos siūlymai – viešaisiais pirkimais ir ekonominėmis priemonėmis skatinti Europoje gaminamą produkciją, užtikrinti prieinamą švarią energiją bei žaliavas ir išlaikyti Europoje visą svarbiausią vertės grandinę: mokslinius tyrimus, technologijų kūrimą, komponentų gamybą ir galutinių produktų gamybą.
Įmonės raginamos stabdyti nepagrįstą darbo vietų mažinimą, laikytis kolektyvinių sutarčių, gerbti darbuotojų teisę gauti informaciją ir dalyvauti konsultacijose bei investuoti į gamybos padalinius, mokslinius tyrimus ir darbuotojų įgūdžius.
Pramonės ateitis – neatsiejama nuo darbuotojų ateities
Europos pramonės stiprinimas negali apsiriboti vien investicijų pritraukimu ar įmonių konkurencingumo rodikliais. Svarbu ir tai, kokios darbo vietos kuriamos, ar darbuotojai gali išsaugoti savo kompetencijas, gauti deramą atlygį ir dalyvauti priimant sprendimus dėl darbo ateities.
Technologinė pažanga ir didesnis darbo našumas turėtų kurti naudą ne tik įmonėms ir jų akcininkams, bet ir darbuotojams bei jų šeimoms. Todėl pramonės politika turi būti orientuota į ilgalaikes investicijas, kokybiškas darbo vietas, darbuotojų mokymą ir socialinį dialogą.
„industriAll Europe“ Kampanija „Gana yra gana“ (Enough is Enough) tęsiama siekiant atkreipti dėmesį į Europos pramonės ir darbuotojų ateitį. Skelbiama, kad lapkričio 24 d. planuojama mobilizacija prie Europos Parlamento Strasbūre.
Pagrindinė profesinių sąjungų žinia aiški: Europos pramonės ateitis priklauso ne tik nuo gamyklų, bet ir nuo žmonių, jų žinių bei gebėjimo kurti. Išsaugoti pramonę reiškia išsaugoti ir kokybiškas darbo vietas, technologines kompetencijas bei galimybę Europai kurti savo ateities produktus.
Šaltiniai:
Europos Komisija – 2026 m. užimtumo ir socialinės raidos Europoje ataskaita
„Cefic“ – Europos chemijos pramonės pajėgumų uždarymai ir investicijos, 2022–2025 m.
