JAV technologijų korporacija „Palantir Technologies“, kurios sprendimai naudojami karinės žvalgybos, nacionalinio saugumo, policijos, migracijos kontrolės ir viešųjų paslaugų srityse, vis labiau įsitvirtina Europos valstybių infrastruktūroje. Lietuva – ne išimtis: „Palantir“ technologija naudojama valstybės duomenų valdysenos sistemoje, kurioje sujungiami šimtai valstybės informacinių išteklių.
Tuo metu nauji duomenys apie korporacijos veiklą kelia klausimų dėl bendrovės mokestinio skaidrumo, o profesinės sąjungos perspėja apie didėjančią technologinės priklausomybės ir gyventojų duomenų kontrolės riziką.
Būtent todėl Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija (LPPSF) jungiasi prie Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos (EPSU) ir pilietinių organizacijų iniciatyvos „Demokratinėje Europoje „Palantir“ vietos nėra“. Iniciatyva ragina Europos valstybes iš naujo įvertinti santykius su šia bendrove, stiprinti viešąsias paslaugas ir ieškoti technologinių alternatyvų, kurios užtikrintų demokratinius principus, duomenų saugumą ir valstybių technologinį savarankiškumą.
Nauja ataskaita kelia ir mokesčių skaidrumo klausimą
Naujoje Tarptautinio įmonių mokesčių atskaitomybės ir tyrimų centro (CICTAR) ataskaitoje analizuojama „Palantir“ mokestinė praktika Europoje. CICTAR tyrėjų vertinimu, dėl pelno perkėlimo į JAV tarp Europoje sumokamų mokesčių ir sumos, kuri, jų skaičiavimu, būtų sumokėta pelnui liekant Europoje, susidaro apie 12 mln. eurų mokesčių atotrūkis.
Ataskaitoje taip pat nagrinėjamas akcijomis pagrįstas darbuotojų atlygis ir jo įtaka bendrovės mokestinei naštai. Darbuotojams suteikiamos akcijos ar akcijų pasirinkimo sandoriai gali būti apskaitomi kaip atlygio sąnaudos. Šios sąnaudos tam tikromis aplinkybėmis mažina įmonės apmokestinamąjį pelną, nors bendrovė darbuotojams nebūtinai išmoka tokio pat dydžio pinigų sumą.
Svarbu pabrėžti, kad tai yra CICTAR atliktas tyrimas ir jo autorių vertinimas, o ne išvada, kad „Palantir“ pažeidė įstatymus. Tačiau jis kelia svarbų klausimą: ar įmonė, kuri gauna viešojo sektoriaus užsakymus ir uždirba iš viešųjų pinigų, neturėtų būti vertinama ir pagal tai, kaip skaidriai bei sąžiningai prisideda prie viešųjų finansų?
Viešasis interesas – svarbiau už technologinę priklausomybę
„Palantir“ atvejis kelia ne tik mokesčių, bet ir duomenų saugumo, technologinio suvereniteto nuo JAV korporacijų įtakos bei demokratinės kontrolės klausimus. Kuo daugiau valstybės duomenų ir funkcijų integruojama į vieną privačią platformą, tuo didesnė „technologinio užsirakinimo” rizika – ateityje pakeisti tiekėją gali būti techniškai, finansiškai ar organizaciškai sudėtinga.
Todėl, profesinių sąjungų požiūriu, valstybė, pirkdama technologinius sprendimus, turėtų vertinti ne tik jų kainą ir efektyvumą, bet ir duomenų kontrolę, ilgalaikę priklausomybę nuo tiekėjo, galimybę pasirinkti alternatyvas bei įmonės veiklos ir mokesčių skaidrumą. EPSU ragina į Europos Sąjungos viešųjų pirkimų taisykles įtraukti griežtesnius mokesčių skaidrumo reikalavimus ir peržiūrėti galiojančias sutartis su „Palantir“.
Pažymėtina, kad bendrovės veikla taip pat apima gynybos, nacionalinio saugumo, policijos, migracijos kontrolės ir žvalgybos sritis. Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC) 2025 m. įtraukė „Palantir“ į savo sąrašą „Korporacijos – demokratijos griovėjos” („Corporate Underminers of Democracy“), atkreipdama dėmesį ir į jos bendraįkūrėjo Peterio Thielio politinę įtaką, ryšius su JAV kraštutinių dešiniųjų politiniu judėjimu bei finansinę paramą Donaldo Trumpo ir J. D. Vance’o politinėms kampanijoms.
Tai savaime nėra pagrindas teigti, kad „Palantir“ sistema yra nesaugi ar netinkama. Tačiau kai užsienio privati bendrovė tampa valstybės duomenų infrastruktūros dalimi, būtina skaidriai įvertinti, kokią kontrolę valstybė išlaiko, kokios yra duomenų apsaugos garantijos ir ar viešasis interesas išlieka svarbesnis už technologinę priklausomybę.
Europoje trūksta investicijų į viešąsias paslaugas, o valstybės kartu vis daugiau funkcijų ir technologinių sprendimų perka iš privačių korporacijų. Todėl viešųjų pirkimų taisyklėse turėtų būti daugiau dėmesio skiriama ne tik paslaugos kainai ar techninėms savybėms, bet ir mokesčių skaidrumui, duomenų saugumui bei ilgalaikei priklausomybei nuo tiekėjo.
Kodėl tai aktualu ir Lietuvai?
Šis klausimas Lietuvai nėra teorinis. Valstybės duomenų agentūros valstybės duomenų valdysenos platforma veikia „Palantir Foundry“ pagrindu. Agentūros 2025 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad valstybės duomenų ežero ekosistema metų pabaigoje apėmė 517 informacinių išteklių, 13 537 pirmines integruotas lenteles, 1 814 projektų ir 5 186 naudotojus. 2025 m. taip pat buvo sukurtos 463 naujos jungtys su valstybės informaciniais ištekliais.
Tai reiškia, kad „Palantir“ technologija tampa svarbios Lietuvos valstybės skaitmeninės infrastruktūros dalimi. Todėl klausimas nėra vien tai, ar konkreti sistema yra efektyvi. Klausimas – kokią ilgalaikę priklausomybę nuo vieno privataus JAV technologijų tiekėjo kuriame, kas kontroliuoja technologinę infrastruktūrą ir kaip užtikrinama valstybės bei gyventojų duomenų apsauga.
Technologinis suverenitetas ir technologinių alternatyvų svarba
„Palantir“ veikla apima ne tik valstybės duomenų analizę. Bendrovės sprendimai naudojami nacionalinio saugumo, karinėse, policijos ir migracijos kontrolės srityse. Dėl to jos vaidmuo Europoje vertinamas ir platesniame technologinio suvereniteto kontekste.
Kuo daugiau strateginių valstybės funkcijų ir duomenų sutelkiama vienoje privačioje technologinėje platformoje, tuo svarbesni tampa klausimai apie duomenų kontrolę, sistemos skaidrumą, atsparumą politiniams ar ekonominiams pokyčiams ir galimybę ateityje pasirinkti kitą technologinį sprendimą.
Šiuo požiūriu svarbus ir platesnis kontekstas: kai kalbame apie strateginę valstybės infrastruktūrą, jos savininkų, vadovų ir investuotojų įtakos klausimas taip pat yra teisėtas skaidrumo ir rizikos vertinimo elementas.
Todėl Europos viešajam sektoriui reikalingi technologiniai sprendimai, kurie užtikrintų ne tik efektyvų duomenų naudojimą, bet ir aukštus duomenų saugumo, privatumo, skaidrumo bei technologinio savarankiškumo standartus. Prioritetas turėtų būti teikiamas sprendimams, kurių kontrolė ir infrastruktūra išlieka Europoje, o valstybės nėra priklausomos nuo vieno privataus tiekėjo.
„No place for Palantir in a democratic Europe!“ iniciatyvos dalyviai ragina Europos valstybes peržiūrėti galiojančias viešojo sektoriaus sutartis su „Palantir“ ir ateityje nesudaryti naujų sutarčių; kurti alternatyvius, viešųjų paslaugų poreikiams pritaikytus duomenų sprendimus ir užtikrinti gyventojų apsaugą nuo masinio stebėjimo; stiprinti ir demokratizuoti viešąsias institucijas, investuoti į kokybiškas viešąsias paslaugas ir geras darbo vietas; stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kuriant alternatyvius technologinius sprendimus.
Technologinis savarankiškumas – viešojo intereso dalis
Profesinėms sąjungoms svarbu, kokia kryptimi vystomos viešosios paslaugos. Skaitmenizacija gali padėti jas padaryti efektyvesnes, tačiau kartu ji neturėtų tapti priežastimi, dėl kurios valstybė praranda technologinę kompetenciją, kontrolę ar galimybę pasirinkti alternatyvas.
Tai nėra klausimas apie tai, ar technologijos yra geros, ar blogos. Tai klausimas apie tai, kokios kontrolės ribos turi būti taikomos privačioms technologijų bendrovėms, kai jų sprendimai tampa valstybės infrastruktūros dalimi.
LPPSF nuomone, kuo svarbesnė valstybės funkcija, kuo jautresni duomenys ir kuo didesnė viešųjų pinigų dalis skiriama technologiniams sprendimams, tuo aukštesni turi būti skaidrumo, duomenų saugumo, mokesčių atsakomybės bei demokratinių procesų standartai.
Svarbu ne tik vertinti esamas rizikas, bet ir investuoti į europines technologines alternatyvas, kurios užtikrintų duomenų saugumą, privatumą, skaidrumą ir didesnį valstybių technologinį savarankiškumą.
„Palantir“ skaičiais
- 4,48 mlrd. JAV dolerių – „Palantir“ 2025 m. pajamos.
- 1,63 mlrd. JAV dolerių – 2025 m. bendrovės grynasis pelnas.
- 684 mln. JAV dolerių – 2025 m. akcijomis pagrįsto darbuotojų atlygio sąnaudos.
- Apie 12 mln. eurų – CICTAR apskaičiuotas mokesčių atotrūkis Europoje, susidarantis dėl pelno perkėlimo į JAV.
- 417 mlrd. JAV dolerių – dabartinė „Palantir“ akcijų vertė.
- 517 valstybės informacinių išteklių – tiek buvo integruota Lietuvos valstybės duomenų valdysenos sistemoje 2025 m., kuri veikia „Palantir Foundry“ (duomenų valdymo platforma) pagrindu.
Šie skaičiai rodo, kad kalbame apie milžinišką ir itin sparčiai augančią korporaciją, kurios sprendimai vis labiau įsitvirtina viešajame sektoriuje. Todėl kartu su technologijų teikiama nauda būtina vertinti ir tai, kiek viešųjų pinigų atitenka tokiai bendrovei, kiek ji pati prisideda prie viešųjų finansų, kaip užtikrinama valstybės duomenų kontrolė ir ar valstybė turi realių technologinių alternatyvų.