Daugiau kaip 20 tūkst. su darbu susijusio vėžio atvejų per artimiausius 40 metų – tiek atvejų, kaip prognozuojama, būtų galima išvengti sugriežtinus darbuotojų apsaugą nuo pavojingų cheminių medžiagų.
Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas pritarė naujoms taisyklėms, kuriomis būtų sugriežtintos poveikio darbuotojams ribos kai kurioms kancerogeninėms ir kitoms pavojingoms medžiagoms.
Tai – svarbus žingsnis stiprinant darbuotojų sveikatą ir saugą Europos pramonėje.
Reali rizika darbuotojams
Naujosios taisyklės numato griežtesnes ribas tokioms medžiagoms kaip suvirinimo dūmai, kobaltas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH) ir 1,4-dioksanas.
Tai ypač aktualu pramonės darbuotojams.
Pavyzdžiui, Europos Parlamento tyrimų duomenimis, dėl suvirinimo dūmų poveikio kasmet Europoje išsivysto apie 900 plaučių vėžio atvejų.
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai naudojami, be kita ko, plieno gamyboje ir gali didinti plaučių vėžio riziką bei neigiamai veikti vyrų vaisingumą.
Kobaltas svarbus baterijų gamyboje, tačiau jo poveikis siejamas su plaučių ligomis ir plaučių vėžiu.
1,4-dioksanas naudojamas chemijos ir tekstilės pramonėje, o jo poveikis gali būti siejamas su kepenų, inkstų ir kvėpavimo sistemos pažeidimais.
Darbo vietoje vėžys vis dar yra didžiulė problema
Europos mastu su darbu susijęs vėžys kasmet nusineša apie 100 tūkst. darbuotojų gyvybių.
Tai rodo, kad darbuotojų apsauga nuo kancerogeninių medžiagų negali būti vertinama kaip formalus reikalavimas. Tai – tiesiogiai su žmogaus gyvybe ir sveikata susijęs klausimas.
Profesinės sąjungos ilgą laiką siekė griežtesnių darbuotojų apsaugos standartų. Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) ragina Europos Parlamento narius spalio 1–2 d. plenrarinės sesijos metu pritarti naujoms taisyklėms.
Nauji ES reikalavimai – tai galimybė iš anksto įvertinti rizikas ir Lietuvos įmonėse:
- ar tinkamai vertinamas pavojingų medžiagų poveikis darbuotojams?
- ar naudojamos saugesnės alternatyvos, kai jos prieinamos?
- ar pakankamos ventiliacijos ir kitos kolektyvinės apsaugos priemonės?
- ar darbuotojai informuojami apie realią cheminių medžiagų keliamą riziką?
- ar profesinės sąjungos ir darbuotojų atstovai įtraukiami į profesinės rizikos vertinimą ir prevencinių priemonių parinkimą?
Nebūtina laukti, kol nauji reikalavimai taps privalomi: darbuotojų sveikatos apsauga turi prasidėti nuo rizikos prevencijos, o ne nuo bandymo pašalinti jau atsiradusias pasekmes.
Kai žinome, kad cheminė medžiaga gali sukelti vėžį, nevaisingumą ar kitas sunkias ligas, darbuotojų apsaugos standartai turi būti stiprinami, o ne silpninami.
Tai ypač svarbu pramonėje, kur darbuotojų kontaktas su cheminėmis medžiagomis gali būti kasdienis ir ilgalaikis.