Rubrikos „Mūsų veidai“ skaitytojus kviečiame susipažinti su išskirtine asmenybe – Gediminu Kriščiūnu, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos tarybos bei valdybos, o taip pat ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos tarybos nariu. Tačiau tai dar ne viskas: mūsų pašnekovas yra ir ilgametis, visų mylimas Lietuvos pramonės darbuotojų šeimų sporto žaidynių vyriausiasis treneris bei veidas. Tad kviečiame skaityti pokalbį su žmogumi, kurio veikla paliečia daugybės žmonių gyvenimus.
Kelias, paženklintas bendruomeniškumu
Savo profesinę ir visuomeninę karjerą G. Kriščiūnas pradėjo 1978 m., kai baigė studijas tuometiniame Kauno politechnikos institute (dabar – KTU) ir įgijo inžinieriaus-sistemotechniko kvalifikaciją. Pirmasis jo darbas buvo Telšių skaičiavimo mašinų gamykloje. Tuomet profesinė sąjunga buvo savaime suprantama darbinės aplinkos dalis – visi nauji darbuotojai tapdavo jos nariais. Netrukus kolega buvo išrinktas ir į profesinės sąjungos komitetą.
Į Elektrėnus jis persikėlė kiek vėliau – čia pradėjo dirbti Lietuvos elektrinėje: iš pradžių inžinieriumi konstruktorių grupėje, vėliau – darbo organizavimo ir valdymo skyriuje. Tuo metu veikusi profesinė sąjunga telkė apie 2000 narių ir pasižymėjo itin aktyvia veikla: nuo sporto ir sveikatinimo iki kelionių ir žygių.
„Kadangi pats mėgstu aktyvų gyvenimo būdą – žygius, slidinėjimą, plaukimą – natūraliai įsitraukiau į tą veiklą“, – pasakoja kolega. 1988 m. jis tapo etatiniu profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoju, o 1991 m. pradėjo eiti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės Tiekimo transporto skyriaus viršininko pareigas bei buvo išrinktas šios įmonės profesinės sąjungos pirmininku.
Po AB „Lietuvos energija“ reorganizacijos 2009 m. G. Kriščiūnas pradėjo dirbti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ darbų saugos ir sveikatos specialistu, atsakingu už civilinę saugą. Čia jis tęsė savo veiklą profesinėje sąjungoje, tais pačiais metais tapo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pirmininku visuomeniniais pagrindais. Šias pareigas eina iki šiol, tuo pat metu dar dirbdamas darbų saugos ir sveikatos specialistu VšĮ „Elektrėnų baseinas“.
Be to, Gediminas keturias kadencijas buvo renkamas Elektrėnų savivaldybės tarybos nariu, tačiau vėliau nusprendė šios veiklos atsisakyti.
Aukštos narystės paslaptis
Paklaustas, kaip pavyksta pritraukti ir išlaikyti aukštą narystę profesinėje sąjungoje (apie 80 proc. įmonės darbuotojų), G. Kriščiūnas pabrėžia: „Mūsų profesinė sąjunga nuo pat įsikūrimo rūpinasi ne tik darbuotojų gerovės klausimais, bet ir organizuoja aktyvų laisvalaikį. Dalyvaujame ėjimo varžybose, slidinėjimo maratonuose, organizuojame keliones, orientacinius žygius, varžybas. Vienu metu net turėjome įsirengę slidinėjimo trasą Elektrėnuose su keltuvais ir slidėmis. Tai vienija kolektyvą.“
Prie to prisideda ir vadovo požiūris. „Mūsų įmonės generalinis direktorius Ričardas Leckas – buvęs profesinės sąjungos lyderis. Jis pirmasis pasiūlo naujam darbuotojui tapti nariu, o aš pakartotinai paskatinu įstoti į profesinę sąjungą, kai supažindinu darbuotoją su darbų saugos reikalavimais“, – aiškina profesinės sąjungos pirmininkas.
Dar vienas svarbus veiksnys – kolektyvinė sutartis. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ kolektyvinė sutartis turi išskirtinę sąlygą – ji galioja tik profesinės sąjungos nariams, su keliomis išimtimis.
„Pavyzdžiui, tik mūsų nariai gauna 4 papildomas apmokamas atostogų dienas. Taip pat profesinės sąjungos nariai turi didesnę apsaugą atleidimo atveju – jų negalima atleisti be mūsų sutikimo. Be to, darbdavys skiria lėšų įvairiems renginiams, išvykoms, metų apdovanojimams“.
Pašnekovas įsitikinęs, kad darbuotojai jungiasi prie profesinės sąjungos, nes jaučia jos palaikymą ir tikisi pagalbos sprendžiant problemas darbe. „Ypač tai svarbu vyresnio amžiaus darbuotojams. Mūsų pozicija yra aiški – padedame tik profesinės sąjungos nariams.“
Taikaus dialogo šalininkas
Paklaustas apie sudėtingas situacijas ar ginčus dėl darbuotojų teisių, G. Kriščiūnas pažymi: „Nesu susidūręs su tokiomis problemomis. Manau, tai lemia geranoriškas darbdavių požiūris. Iki šiol visas problemas pavykdavo išspręsti gražiuoju, be jokių atidėliojimų ar karštų ginčų derybose dėl kolektyvinės sutarties. Taip pat nepamenu atvejo, kad būčiau turėjęs ginti narį nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.“
„Man pačiam labiau priimtinas taikus dialogas. Jei narys kreipiasi su problema, stengiamės ją išspręsti vietoje. Pavyzdžiui, dėl netinkamų darbo priemonių ar aprangos – kartu ieškome konstruktyvių sprendimų“, – sako kolega.
Anot jo, profesinė sąjunga taip pat turi komitetą, kurį sudaro 5 atstovai iš skirtingų darbuotojų grupių. „Jie aktyviai dalyvauja sprendžiant įvairius klausimus, teikia informaciją apie situaciją kolektyvuose ir darbo vietose, prisideda prie kolektyvinių derybų. Tai padeda spręsti problemas operatyviai ir atsižvelgiant į konkrečius poreikius.“
Narsytė profesinėje sąjungoje „apsimoka“
Nors didžioji dalis įmonės darbuotojų yra profesinės sąjungos nariai, penktadalis vis dar delsia. „Sunku paaiškinti šių darbuotojų motyvus. Esame paskaičiavę, kad narystė „apsimoka“ net finansiškai. Pavyzdžiui, pasinaudojus papildomomis atostogų dienomis, sumokėtas nario mokestis jau grįžta. Taip pat metų pabaigoje nariai gauna dovanų čekius, nemokamai vyksta į ekskursijas, gauna papildomas išmokas gimus vaikui ar įvykus nelaimingam atsitikimui.“
Gediminas pabrėžia ir nematerialią narystės naudą – bendrystės ir komandos jausmą. „Tačiau jei darbuotojas, matydamas visus šiuos pliusus, vis tiek nenori stoti, mes neverčiame. Gal ateis diena, kai pats apsispręs ir prisijungs.“
Jaunų lyderių paieškos – iššūkis ateičiai
Viena opiausių problemų – kolektyvo senėjimas ir jaunų darbuotojų pritraukimas. „Mūsų įmonėje turime gal penketą jaunų darbuotojų. Specialistų – šilumininkų, šaltkalvių, elektrikų – Elektrėnuose surasti labai sunku. Pagrindinės priežastys – netoliese esantys didmiesčiai su didesnėmis galimybėmis ir aplinkinės įmonės su didesniu atlyginimu.“
Tačiau G. Kriščiūnas tikina, kad nepaisant iššūkių, stengiamasi įtraukti aktyvius narius į organizacijos veiklą, suteikti jiems žinių ir supratimo apie profesinės sąjungos veikimo principus. „Tikimės, kad tokiu būdu pavyks suburti lyderius, kurie turės noro ir matys prasmę tęsti mūsų veiklą ateityje.“
Atlyginimai – kai tenka balansuoti tarp norų ir galimybių
Kalbėdamas apie įmonės darbuotojų darbo užmokestį, G. Kriščiūnas paaiškina, kad pagrindinis įmonės akcininkas yra Elektrėnų savivaldybė, ir įmonė turi tiek lėšų, kiek patvirtina taryba. „Suprantama, kad darbuotojai nori didesnių atlyginimų, tačiau turime rasti balansą tarp darbuotojų lūkesčių ir įmonės poreikių, pavyzdžiui, investicijų į naują įrangą.“
Jis pažymi, kad UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ darbo užmokestis yra konkurencingas regiono mastu, nors ir atsilieka nuo didžiųjų miestų įmonių. „Taip pat matome galimybių dirbti efektyviau, taupyti ir optimizuoti procesus, pavyzdžiui, planuojant maršrutus ar diegiant šiuolaikines technologijas.“
Profesinės sąjungos vadovas atkreipia dėmesį, kad darbuotojų pajamos priklauso ir nuo politinės valios. „Mūsų teikiamų paslaugų įkainiai yra vieni mažiausių Lietuvoje, nes savivaldybės taryba siekia kuo mažesnės kainos vartotojams, kas suprantama. Tačiau tuo pat metu tai reiškia, kad kai norima išlaikyti mažas paslaugų kainas, įmonė ribojama priimant sprendimus dėl darbo užmokesčio didinimo“.
Profesinės sąjungos šiandien: narių pritraukimo iššūkiai
Kalbėdamas apie sunkumus pritraukiant jaunus narius į profesines sąjungas, kolega mano, kad viena pagrindinių priežasčių yra pasikeitęs gyvenimo būdas ir bendravimas virtualioje erdvėje. „Mano nuomone, turime stengtis, kad nariai gautų ne tik teisines paslaugas, konsultacijas ir rūpestį jų teisėmis (kas, be abejo, yra labai svarbu), tačiau šalia to dar vertėtų galvoti ir kaip suburti bendruomenę, kuri trauktų labiau nei virtualus pasaulis“, – svarsto pašnekovas.
Jis siūlo dažniau organizuoti išvykas, neformalius susitikimus ir laisvalaikio pramogas įvairaus amžiaus nariams. „Mūsų įmonėje renginiai yra puiki proga darbuotojams susipažinti ir susivienyti. Geri įspūdžiai paskatina ir kitus domėtis profesinės sąjungos veikla. Todėl svarbu ne tik veikti, bet ir apie tai komunikuoti.“
Asmeninė motyvacija – džiaugsmas ir bendrystė
Paklaustas, kas jį motyvuoja tiek metų neatlygintinai vykdyti šią aktyvią veiklą, kolega šypsosi: „Smagu, kai galiu kitiems suteikti gerų emocijų. Man tiesiog patinka padėti žmonėms. Gera palaikyti ryšį su nariais ir jų šeimomis. Aš pažįstu visus darbuotojų vaikus, žinau jų vardus, ir mes puikiai sutariame. Tai man suteikia didelį džiaugsmą.“
Žinutė profesinių sąjungų bendruomenei
Apibendrindamas mintis, G. Kriščiūnas nori perduoti žinutę Lietuvos pramonės profesinių sąjungų bendruomenei ir kitiems lyderiams: „Kiekvienoje įmonėje situacija skirtinga – vienur darbdavys atviras, kitur reikia kovoti. Svarbu nesipriešinti dėl principo, bet bandyti ieškoti dialogo.
„Norėčiau paskatinti visus aktyviau bendrauti, dalintis gerąja patirtimi ir problemomis. Gyvi susitikimai yra nepakeičiami – jie suteikia galimybę diskutuoti, ieškoti atsakymų ir būti išgirstiems. Turime nuolat komunikuoti tarpusavyje, nes tai palaiko mūsų organizacijų gyvybingumą“,- pataria profesinės sąjungos vadovas.
Dėkojame kolegai už įkvepiantį pokalbį ir linkime jam sėkmės tolimesnėje veikloje, puoselėjant darbuotojų gerovę ir bendruomeniškumą!
