Planuojami Darbo kodekso pakeitimai: kas keistųsi darbuotojams

2025-aisiais gali įsigalioti nauji Darbo kodekso normų pakeitimai, susiję su darbuotojų apsauga, darbo apmokėjimu, papildomu darbu, atleidimo ir išėjimo iš darbo sąlygomis bei kt. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad Darbo kodekso kai kurių nuostatų pakeitimų projektas kartu su lydimaisiais yra pateiktas Seimui, rudenį siūlymus nagrinės komitetai.

Taigi, ką planuojama keisti?

Darbo apmokėjimas švenčių išvakarėse

Šiuo metu Darbo kodekse (DK) įtvirtina, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Tačiau nėra tiesiogiai įtvirtinta, ką daryti, kai tokios galimybės nėra.

Įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad tokiu atveju, kai dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos prieššventinės darbo dienos sutrumpinti darbuotojui nėra galimybės, už šią valandą yra mokama kaip už viršvalandinį darbą.

Dabar, jeigu darbuotojas dirba viršvalandžius šventinę dieną, jam mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Tuo metu, DK pakeitimo projektu norima patikslinti, kad tokia pati taisyklė būtų taikoma ir dirbant viršvalandžius švenčių naktį, ne tik dieną.

Darbuotojų motyvavimo ir įtraukties priemonės kolektyvinėse sutartyse

Šiuo metu Darbo kodekse įtvirtinta, ką darbdavys ir darbuotojas gali aptarti kolektyvinėje sutartyje, tačiau nėra tiesiogiai įtvirtinta darbuotojų motyvavimo ir įtraukties priemonių, kurios galėtų būti abiejų šalių interesu.

Pakeitimais siūloma sudaryti teisines paskatas be tų dalykų, dėl kurių jau šiandieną galima tartis kolektyvinėje sutartyje, pavyzdžiui, darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygų, darbo užmokesčio sąlygų, darbo ir poilsio laiko sąlygų ir kt., papildomai tartis ir dėl darbuotojų motyvavimo bei įtraukties priemonių.

Tai įtvirtinus įstatymo lygmeniu, darbuotojų atstovai galėtų tvirčiau derėtis dėl tokių priemonių, prašydami, pavyzdžiui, susitarti dėl papildomo darbuotojų draudimo, sveikatinimo, įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus ir kt.

Dėmesys priekabiavimui

Taip pat nuo Naujųjų metų galimai bus išplėsta smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinį, apibrėžtis. Siekiama papildyti šiuo metu galiojantį subjektų, galinčių būti smurto ar priekabiavimo kaltininkais, sąrašą įtraukiant darbdavio (fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo) ar kitų darbuotojų sąvokas.

Šiuo pakeitimu siekiama sukurti tikslesnę teisinę bazę vadovų atsakomybei.

Garantijos dirbant papildomą darbą

Jeigu dirbant papildomą darbą darbuotojui priklauso, pavyzdžiui, ilgesnės atostogos ar kitos su darbo apmokėjimu, darbo ir poilsio laiku susijusios garantijos, nuo kitų metų jos taip pat turėtų būti aptartos paties susitarimo tekste.

Numatyta, kad papildomos garantijos darbuotojui, dirbančiam pagal susitarimą dėl papildomo darbo (ilgesnis poilsio laikas, trumpesnis darbo laikas, ilgesnės atostogos ir kita), priklausys ir atliekant papildomą darbą gretinimo būdu (kai papildomo darbo funkcija atliekama tuo pačiu metu kaip ir darbo funkcija pagal darbo sutartį).

Anksčiau tokia taisyklė buvo taikoma atliekant papildomą darbą tik funkcijų jungimo būdu (kai darbas pagal darbo sutartį atliekamas vienu metu, o susitarime dėl papildomo darbo numatyta funkcija atliekama kitu laiku).

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas pagal darbo sutartį įmonėje dirba apskaitos specialistu, o pagal susitarimą dėl papildomo darbo – biuro administratoriumi, jam greičiausiai priklausys ilgesnės trukmės atostogos.

Aiškesnė atleidimo diena

Jei bus pritarta pakeitimams, tikėtina, kad nuo kitų metų bus aiškiau reglamentuota ir atleidimo diena, kai paskutinė termino diena tenka nedarbo ar švenčių dienai. Darbo kodekse numatytas terminų skaičiavimas metais, mėnesiais, savaitėmis, tačiau nėra įtvirtinta, kaip reikia elgtis, jei toks terminas baigiasi nedarbo dieną.

Tai svarbu siekiant nustatyti darbo sutarties nutraukimo dieną, kai terminuota darbo sutartis baigiasi, pavyzdžiui, sekmadienį arba įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą pabaigos diena sutampa su šventine diena.

Siūloma nustatyti, kad metais, mėnesiais, savaitėmis skaičiuojant terminą, jeigu paskutinė termino diena tenka nedarbo ar švenčių dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.