Kai atleidžiama grupė darbuotojų

Vis dažniau kylant kalboms apie pramonės įmonių gamybinių pajėgumų susitraukimą, pasigirsta ir ketinimų atleisti darbuotojus. Vertėtų atsiminti, jog, jeigu ir kiltų būtinybė atleisti grupę darbuotojų, reikėtų žinoti kai kuriuos svarbius teisinius aspektus.

Grupės darbuotojų atleidimu laikomas darbo sutarčių nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 57 straipsnis), darbdavio valia (Darbo kodekso 59 straipsnis) arba darbo sutarties šalių susitarimu (Darbo kodekso 54 straipsnis), kurį inicijuoja darbdavys, per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpį arba kai dėl darbdavio bankroto (Darbo kodekso 62 straipsnis) numatoma atleisti iš darbo 10 ir daugiau darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 20 iki 99; ne mažiau kaip 10 procentų darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 100 iki 299; 30 ir daugiau darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra 300 ir daugiau.

Grupės darbuotojų atleidimas nėra įprastinis atleidimas: prieš jį vykdant (išskyrus darbdavio bankroto atvejį) darbdaviui atsiranda pareiga informuoti darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą (arba darbo tarybą), ir konsultuotis su ja dėl būsimo grupės darbuotojų atleidimo iš darbo padarinių sušvelninimo priemonių. Tokios priemonės galėtų būti darbuotojų perkvalifikavimas, perkėlimas į kitas darbo vietas, darbo laiko režimo pokyčiai, didesnės, negu Darbo kodekse numatytos, išeitinės išmokos, įspėjimo terminų pratęsimas, laisvas laikas darbo paieškoms ir kita.

Konsultacijų metu šalys siekia sudaryti susitarimą dėl galimų neigiamų pasekmių darbuotojams realaus sušvelninimo ir sumažinti atleidimų skaičių. Tiesa, darbdavio bankroto atveju minėtos konsultacijos nėra privalomos, tačiau darbuotojų atstovams turi būti pranešta apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą.

Svarbu žinoti, kad pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais, jeigu vis dar numatyta vykdyti grupės darbuotojų atleidimą arba kai grupę darbuotojų numatyta atleisti darbdavio bankroto atveju, apie tai darbdavys privalo raštu pranešti Užimtumo tarnybai. Darbuotojų atstovai gali pateikti Užimtumo tarnybai savo pastabas ir pasiūlymus.

Atleidžiant grupę darbuotojų, Užimtumo tarnybą svarbu informuoti, kadangi paprastai vienu metu atleidžiama daug tos pačios specialybės darbuotojų ir šiems darbuotojams tampa sunkiau vienu metu darbo rinkoje susitarti dėl tokio paties darbo. Tokiu atveju Užimtumo tarnyba, iš anksto žinodama apie tokį poreikį, ieško ir siūlo šiems asmenims tinkamas darbo vietas.

Akcentuotina, kad darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta nepranešus Užimtumo tarnybai ir darbuotojų atstovams apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą. Tokiu atveju darbuotojai, kreipdamiesi į darbo ginčų komisiją, atleidimus turi teisę ginčyti kaip galimai neteisėtus. Už minėtų procedūrų nesilaikymą darbdaviui gresia administracinė atsakomybė, kurią gali taikyti Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

Parengta pagal Valstybinės darbo inspekcijos informaciją