Birželio 15 dieną įvyko eilinis Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) Valdybos posėdis. Jo metu priimti sprendimai dėl darbuotojų atstovavimo Trišalėje Taryboje (TT), diskutuota dėl pozicijos, susijusios su minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimu, aptarta darbo ginčų sprendimo problematika valstybės tarnyboje.
Naujų narių delegavimas į LR Trišalę tarybą
Vienas svarbiausių posėdžio darbotvarkės klausimų – Trišalės tarybos sudėties atnaujinimas ir LPSK atstovų joje skyrimas.
Valdyba pagrindiniais TT nariais nusprendė deleguoti Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos ekspertą Raimondą Tamošauską, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininką Egidijų Milešiną ir Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką Aleksandrą Posochovą.
Tuo metu pakaitinėmis TT narėmis patvirtintos šios Valdybos narės: Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė ir laikinoji LPSK vadovė, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė.
Kompromisų paieška dėl MMA dydžio
Valdybos posėdyje daug dėmesio skirta diskusijoms dėl 2027 metų minimalios mėnesinės algos (MMA) nustatymo. Pabrėžta, kad sprendimai dėl MMA turi būti grindžiami objektyviais ekonominiais rodikliais, socialinių partnerių dialogu ir anksčiau sutartu jos nustatymo mechanizmu, užtikrinančiu sprendimų nuoseklumą bei prognozuojamumą.
Valdybos nariai akcentavo, kad nustatant MMA svarbu vadovautis keliais pagrindiniais principais. Visų pirma, MMA turi užtikrinti orų pragyvenimą ir aiškiai lenkti skurdo rizikos ribą. Antra, LPSK nuosekliai laikosi pozicijos, kad MMA dydis turėtų būti nustatomas vadovaujantis dar 2017 m. Trišalėje taryboje sutartu modeliu siekiant depolitizuoti MMA nustatymą, susiejant ją su vidutinio darbo užmokesčio (VDU) pokyčiais ir orientuojantis į 45–50 proc. MMA ir VDU santykį, kaip adekvataus minimalaus darbo užmokesčio orientyrą.
Kartu Valdyba pritaria siekiui ieškoti papildomų galimybių didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Profesinių sąjungų vertinimu, tai leistų efektyviai didinti mažiausiai uždirbančių darbuotojų disponuojamąsias pajamas ir stiprinti socialinį teisingumą.
LPSK pabrėžia, kad siekia konstruktyvaus dialogo su darbdavių organizacijomis. Konfederacija tikisi, kad socialiniams partneriams pavyks rasti dvišalį sprendimą, kuris atitiktų darbuotojų interesus, prisidėtų prie socialinės atskirties mažinimo ir užtikrintų stabilumą šalies darbo rinkoje. Tikimasi, kad galutinė darbuotojų ir darbdavių pusių pozicija dėl 2027 metų MMA nustatymo paaiškės birželio 16 d. vyksiančiame Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos posėdyje.
Darbo ginčai valstybės tarnyboje ir DK pakeitimai
Diskutuojant apie birželio 16 d. Trišalės tarybos darbotvarkės klausimus paliesta valstybės tarnautojų ginčų nagrinėjimo darbo ginčų komisijose tematika.
Aptarti planuojami pokyčiai: siūloma didžiąją dalį valstybės tarnautojų tarnybinių ginčų perduoti nagrinėti Darbo ginčų komisijoms, taip įtvirtinant ikiteisminį ginčų sprendimo modelį. Administraciniuose teismuose liktų nagrinėjami tik ginčai dėl įstaigų vadovų tarnybos santykių bei valstybės tarnautojo statuso įgijimo ar praradimo. Kartu numatoma pritaikyti darbo ginčų komisijų veiklą valstybės tarnybos specifikai – keisti jų sudėtį, įtraukiant viešojo sektoriaus ir profesinių sąjungų atstovus, bei didinti procesų skaidrumą užtikrinant viešesnį bylų nagrinėjimą ir sprendimų viešinimą.
Valdybos nariai išreiškė susirūpinimą dėl praktinių pakeitimų aspektų: dėl bylų apimties paskirstymo, atlygio už darbą komisijų nariams bei pačių profesinių sąjungų vidinių pajėgumų ir narių kvalifikacijos užtikrinimo. Be to, abejojama, kaip komisijos suspės laiku operatyviai išnagrinėti bylas visos Lietuvos mastu, ypač jei jų turimi pajėgumai bus nedideli.
Posėdyje taip pat buvo apsvarstytas Ilgalaikio darbo išmokų fondo naudojimo klausimas ir siūlomi Darbo kodekso (DK) 60 straipsnio pakeitimai, susiję su darbo sutarties nutraukimu be darbuotojo valios.
Profesinių sąjungų požiūriu, siūloma reforma yra svarbus žingsnis siekiant išplėsti fondo aprėptį ir užtikrinti socialines garantijas darbuotojams, kurie netenka darbo dėl nuo jų nepriklausančių teisinių ar objektyvių aplinkybių.
Posėdyje taip pat pristatyta informacija po susitikimo su Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų frakcijos atstovais bei aptarti organizaciniai klausimai, susiję su LPSK Moterų centro konferencija, kuri planuojama rugsėjo 18 dieną. Diskusijų metu buvo aptartas pasirengimas renginiui.
Kitas LPSK Valdybos posėdis numatytas šių metų rugpjūčio 24 di
