Profesinių sąjungų nariai pastebi, kad kai kurie darbdaviai naudoja šabloninius kasmetinių atostogų prašymus, kuriuose įrašoma, jog atostoginiai mokami įprasta tvarka kartu su darbo užmokesčiu. Kartais darbuotojams neleidžiama keisti šios formuluotės, jie „spaudžiami” laikytis tokios vienodos tvarkos.
Darbdavys negali nustatyti vieno atostoginių mokėjimo laiko visiems darbuotojams, nes taip pažeidžiamos įstatymo nuostatos ir darbuotojų teisės. Vienodas visiems primetamas mokėjimo terminas yra diskriminuojantis ir neteisingas sprendimas, kuris gali būti ginčijamas.
Svarbu žinoti, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo išmokėti atostoginius ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią (Darbo kodekso 130 str.)., išskyrus atvejus, kai šalių susitarimu susitariama kitaip. Tai reiškia, kad darbuotojas turi teisę reikalauti, jog atostoginiai būtų išmokėti nustatytu terminu, o ne kartu su atlyginimu pasibaigus mėnesiui.
Be to, jei darbdavys pavėluoja išmokėti atostoginius, Darbo kodeksas numato kompensavimo mechanizmą – 130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „jeigu atostoginiai sumokami pavėluotai, darbuotojo prašymu atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek pavėluota“. Kitaip tariant, kiek dienų vėluojama išmokėti atostoginius – tiek papildomų poilsio dienų darbuotojas įgyja.
Jei jūsų įmonėje taikoma vienoda atostoginių išmokėjimo tvarka ir darbuotojai neturi pasirinkimo laisvės, verta tai aptarti su savo profesine sąjunga ar Valstybinės darbo inspekcijos specialistais.
Atostogos turi būti ne tik poilsis, bet ir gerbtina teisė!
