Balandžio 29 d. įvykusiame LR Trišalės tarybos (TT) posėdyje Lietuvos banko (LB) atstovai pristatė, kokia 2026 metais galėtų būti minimali mėnesio alga (MMA).
Lietuvos banko skaičiavimu, laikantis Trišalėje taryboje sutartos formulės, minimali alga 2026 metais galėtų augti 15,4 proc. iki 1198 eurų prieš mokesčius (tai sudarytų 50 proc. VDU).
Kiti galimi scenarijai:
- Jeigu MMA sudarytų 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), Lietuvos banko skaičiavimais, MMA turėtų didėti 3,9 proc. – arba 40,2 euro – iki 1078 eurų prieš mokesčius.
- Jeigu MMA ir VDU santykis siektų 47,5 proc., MMA kitąmet didėtų 9,7 proc. (101,1 euro) – iki 1138 eurų prieš mokesčius.
Anot LB, MMA didinimas neturėtų itin reikšmingos įtakos infliacijai bei nedarbingumo mažinimui, tačiau tai neabejotinai padidintų mažiausias pajams gaunančiųjų perkamąją galią bei padėtų sumažinti pajamų nelygybę.
MMA vidutiniškai gauna apie 25 tūkst. dirbančiųjų nekvalifikuotą darbą. Daugiausiai MMA uždirba jauni darbuotojai iki 30 m. tiek didmiesčiuose, tiek regionuose.
MMA dar nesiekia formulėje nustatyto dydžio
Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 1038 eurus popieriuje (į rankas – 777 eurus) – tai sudaro tik 44,4 proc. nuo VDU.
Atsižvelgiant į praėjusių metų LR Finansų ministerijos prognozę, MMA ir VDU santykis Lietuvoje jau šiais metais turėjo siekti 48,5 %. Visgi remiantis šių metų prognozėmis jis sieks tik 45,9 %.
Todėl LB rekomenduoja svarstyti galimybes didinti MMA 2026 metais iki 15.40 proc.
Pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, galimas MMA dydis apskaičiuojamas taip:
- Siektinas MMA/VDU – ketvirtadalio didžiausią MMA ir VDU santykį turinčių ES valstybių narių MMA/VDU vidurkis (intervalo 45-50 % ribose).
- Prognozuojamas VDU – naujausios turimos VDU prognozės, atėmus nereguliarias premijas, priedus, priemokas ir vienkartines pinigines išmokas.
- MMA = prognozuojamas VDU * siektinas MMA/VDU.
MMA tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į Finansų ministerijos skelbiamą ekonominės raidos scenarijų bei paskelbtus šalies ūkio vystymosi rodiklius, kartu įvertindama tokius kriterijus kaip perkamąją galią atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas, bendrą darbo užmokesčio lygį ir jo pasiskirstymą, darbo užmokesčio augimo greitį, ilgalaikius darbo našumo lygius ir pokyčius.
Pagal susiformavusią praktiką, skaičiavimai pateikiami naudojant FM raidos scenarijus ir atlyginimus be priedų.
Sprendimas dėl MMA atidėtas iki rugsėjo
Pagal LR Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį, Trišalė taryba savo išvadą Vyriausybei pateikia kiekvienais metais iki birželio 15 dienos arba iki kitos Vyriausybės prašomos datos.
TT šiandien nutarė prašyti Vyriausybės atidėti sprendimą dėl MMA dydžio iki rugsėjo 15 dienos. Tam pritarė ir darbdavių, ir darbuotojų atstovai. Pasak kai kurių TT narių, reikėtų atidžiai įvertinti Finansų ministerijos prognozes bei skaičiavimus ir galimus mokestinius pakeitimus.
Palyginimui – MMA kaimyninėse šalyse:
- Estija – susitarimas su profsąjungomis: 42,5% VDU 2024 (820 EUR), 45% VDU 2025 (886 EUR), 47,5% VDU 2026 m. ir 50% VDU 2027 m.
- Latvija – 780 EUR 2026 m.; 820 EUR 2027 m. ; 860 EUR 2028 m.. 45-50% VDU su tikslu link 50% VDU. Be to, svarstomos progresyvesnio pajamų mokesčio galimybės.
- Lenkija – 4 242 PLN / 4 300 PLN 2024 m.; 4 666 PLN (1092 EUR) 2025 m. Lenkija kelia MMA sausį ir liepą. 2023 metais šalis buvo trečioji pagal MMA/VDU santykį Europos Sąjungoje. Nuo 2015 m. iki 2024 m. MMA augo 146%.
Pritarta atstovams TDO konferencijoje
Trišalėje taryboje, be kita ko, taip pat buvo pritarta profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų kandidatūroms į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 113-ąją konferenciją, vyksiančią birželio 2 – 13 d. Ženevoje.
Šioje konferencijoje profesinėms sąjungoms šiemet atstovaus Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinasis vadovas Audrius Gelžinis bei LPSK tarybos narys, Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Artūras Černiauskas.
Renginyje vyriausybių, darbdavių ir darbuotojų delegatai iš 187 TDO valstybių narių aptars svarbius darbo pasaulio klausimus, pavyzdžiui, galimus naujus tarptautinius darbuotojų apsaugos nuo biologinių pavojų darbo aplinkoje standartus, deramą darbą platformų ekonomikoje ir naujoviškus metodus, kaip skatinti perėjimą iš neoficialios į oficialią ekonomiką, kt.
Straipsnyje naudota Trišalės Tarybos, Lietuvos banko ir lrt.lt informacija
