Pastaruoju dešimtmečiu kyla vis didesnis susirūpinimas dėl energetinio skurdo: beveik 125 mln. europiečių neturi galimybės gauti tinkamų šildymo paslaugų, apie 80 mln. Europos gyventojų dėl šildymo trūkumo gyvena drėgnuose butuose, kurie kenkia sveikatai. Skaičiuojama, jog 100.000 mirčių, Europoje įvykstančių šaltuoju periodu, yra tiesiogiai susiję su drėgnomis, nešildomomis patalpomis.
Energetinis skurdas pirmiausia paveikia pažeidžiamiausias visuomenės grupes: senjorus, vaikus, asmenis, sergančius chroninėmis ligomis, vienišus tėvus (80 proc. iš jų yra vienišos mamos). Norint įveikti šią neatidėliotiną socialinę problemą reikia visapusiško politinio požiūrio, apjungiančio socialinę ir aplinkos politiką. Todėl būtina numatyti atitinkamas priemones Europos teisinėje sistemoje, nepaliekant vien valstybėms narėms spręsti šį klausimą.
Tam tikslui Europos profesinės sąjungos (EPSU (Europos visuomeninių paslaugų profesinės sąjungos), ETUC (Europos profesinių sąjungų konfederacija)), aplinkosaugos ir kovos su skurdu bei kitos visuomeninės organizacijos susivienijo į koaliciją „Teisė į energetiką“ (Right to Energy Coalition) ir jau šių metų birželį kreipėsi į europarlamentarus su prašymu numatyti priemones kovai su energetiniu skurdu, taip pat šios koalicijos atstovai su Europos parlamento nariais susitiko rugsėjo 12 d., Strasbūre.
Koalicijos kreipimęsi į europarlamentarus reikalaujama:
- teisės į energetinį prieinamumą, kaip vienos iš esminių žmogaus teisių, pripažinimo Europos teisėje;
- ambicingesnių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ir spartesnio energetikos sistemų perėjimo prie paketo „Švari energija visiems 2030”;
- teisės aktų, užtikrinančių didesnes investicijas į pastatų renovavimą ir taip prisidedančių prie energijos vartojimo efektyvumo;
- aktyvesnio nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų ir žmonių, kurie tiesiogiai kenčia nuo energetinio skurdo, įtraukimo į Europos ir valstybių narių politikos priemonių pokyčius ir jų stebėseną, kt.
Parengta pagal epsu.com
