Šaltinis:www.vz.lt
Autorius: INGA RAMOŠKAITĖ
Lietuvos dalis būsimos Visagino atominės elektrinės projekte turėtų sudaryti 38%. Strateginiam investuotojui, kuriuo Lietuva pasirinko Japonijos „Hitachi”, atitektų 20%, projekto partnerei Estijai – 22%, Latvijai – 20% akcijų dalis.
Informacija apie pradinius akcininkus bei potencialias akcijų dalis pateikiama koncesijos sutarties projekte, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Sutartį dar turės patvirtinti Seimas.
Planuojama, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą Lietuvoje įgyvendins specialiai šiam tikslui sukuriama bendrovė, estams atstovaus kompanija „Eesti Energia”, latviams – „Latvenergo”. Iš pradžių VAE statybose ketino dalyvauti ir Lenkija, bet vėliau ji pareiškė pasitraukianti iš projekto. Lietuvos vadovai ne kartą pabrėžė, kad Lenkijai kelias atgal į projektą atviras.
Finansų ministerija (FM) išvadoje dėl VAE koncesijos sutarties projekto rašo, kad Energetikos ministerijos pateiktoje informacijoje numatoma, jog VAE projekto vertė dabartinėmis kainomis gali siekti iki 5 mlrd. EUR (17,26 mlrd. Lt), o skaičiuojant nominaliąja verte (įskaitant prognozuojamas palūkanas, infliaciją bei projekto investicijų vertės pokyčius dėl valiutų kursų svyravimo) – apie 6,8 mlrd. EUR (23,48 mlrd. Lt).
Numatoma, kad apie 4 mlrd. EUR (13,81 mlrd. Lt) galėtų sudaryti skolintas kapitalas, 2,8 mlrd. EUR (9,67 mlrd. Lt) – projekto įgyvendinimo bendrovių akcininkų VAE, Latvijos ir Estijos bendrovių bei strateginio investuotojo investuojamas nuosavas kapitalas. Lietuvai tenkanti finansavimo dalis galėtų siekti apie 2,6 mlrd. EUR (8,98 mlrd. Lt).
Apibrėžti įsipareigojimai
„Nors koncesijos sutarties projekte Lietuva neprisiima tiesiogiai šių įsipareigojimų, tačiau priėmus teigiamą galutinį sprendimą investuoti, VAE neįvykdžius akcininkų sutarties nuostatos, įpareigojančios užtikrinti Lietuvai tenkantį finansavimą, šiuos įsipareigojimus privalės vykdyti Lietuva. Kritiniu atveju, jei VAE būtų nepajėgi įvykdyti visų savo įsipareigojimų, šių Lietuvos įsipareigojimų įvykdymas, tikėtina, būtų įmanomas, bet reikšmingai padidintų valstybės skolą ir ženkliai neigiamai įtakotų visus viešuosius finansus”, – pastebi FM.
Anot jos, bendrovė VAE, kuri bus viena projekto įgyvendinimo įmonės akcininkių, pagal Akcininkų sutarties sąlygas, privalės užtikrinti investicijas į projekto įgyvendinimo bendrovę sutartomis proporcijomis ir turės investuoti į projekto įgyvendinimo bendrovę apie 2,6 mlrd. EUR. Pagal šiuo metu numatomą projekto kapitalo struktūrą (skolinto kapitalo santykis su nuosavu kapitalu – 60%/40%), VAE turėtų pritraukti apie 1,56 mlrd. EUR (5,39 mlrd. Lt) paskolų, o VAE nuosavo kapitalo dalis turėtų sudaryti apie 1,04 mlrd. EUR (3,59 mlrd. Lt).
FM sako, kad pagal Energetikos ministerijos pateiktus duomenis manytina, jog VAE projektas yra ekonomiškai atsiperkantis.
Lietuva su „Hitachi” koncesijos sutartį galės pasirašyti po to, kai sutarties projektui pritars Seimas. Sutartį numatoma pasirašyti iki birželio pabaigos. Nauja atominė elektrinė turėtų pradėti veikti 2020-2022 m.
