Aktuali informacija dėl bedarbio išmokos, kai darbuotojas išeina šalių susitarimu ir darbdavio iniciatyva

Lietuvos darbo birža pateikia informaciją, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473 patvirtinto Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. A1-359 redakcija) (Žin., 2009, Nr.95-4044; 2010, Nr. 89-4744) (toliau vadinamo – šio Aprašo) 7 punktas nustato, kad teritorinės darbo biržos registruoja darbo ieškančius asmenis, kurie gyvena jų nurodytoje gyvenamojoje vietoje, esančioje teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje ir tvarko jų bei dalyvaujančių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse asmenų apskaitą. Asmuo vienu metu gali registruotis tik vienoje teritorinėje darbo biržoje.

Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo 20 punktas nustato, kad teritorinei darbo biržai gavus iš atitinkamų institucijų ir valstybės registrų informaciją, asmenims, atitinkantiems bedarbio apibrėžimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo registracijos darbo biržoje dienos suteikiamas bedarbio statusas.
Šiuo metu vienas svarbiausių darbo biržų uždavinių ieškantiems darbo asmenims padėti įsidarbinti ir įsitvirtinti darbo rinkoje.
Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau vadinama – nedarbo draudimo išmoka) turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę apdraustieji, nutraukus darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 str. (šalių susitarimu) arba 127 str. 1 dalį (darbuotojo pareiškimu), kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius.
Jeigu asmuo atleidžiamas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str. 2 dalį, 128 str. ir (darbdavio iniciatyva) pagal 129 str., 136 str. 1 dalies 4 ir 6 punktus ir 137 str. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju) nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiui, nors jis iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje neturi 18 mėnesių nedarbo draudimo stažo per paskutinius 36 mėnesius, jeigu jis įsiregistruoja teritorinėje darbo biržoje, ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po atleidimo iš darbo.
Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (Žin., 2004, Nr.186- 6930) (toliau- Nuostatų) 14.2 punktas nustato, kad nuo 2005 m. sausio 1 d. asmens nedarbo draudimo stažą sudaro laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos arba turėjo būti mokamos Įstatymo nustatytos privalomojo nedarbo draudimo įmokos, taip pat laikotarpiai per kuriuos apdraustasis gavo nedarbo draudimo išmokų, mokamų pagal Įstatymą, ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų, mokamų pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpų, mokamų pagal nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Nuo 2006 m. liepos 1 d. asmens nedarbo draudimo stažą papildomai sudaro laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo profesinės reabilitacijos ir tėvystės pašalpas. Minėtų Nuostatų 16 punktas nustato, kad asmenims, kurie buvo išėję vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. 36 mėnesių laikotarpis ir nedarbo draudimo stažas apskaičiuojamas praleidžiant šių atostogų laikotarpį, t. y. imami laikotarpiai iki atostogų pradžios ir joms pasibaigus, o nuo 2008 m. sausio 1 d. šis laikotarpis į nedarbo draudimo stažą įskaitomas.
Asmenims, įsiregistravus gyvenamosios vietos teritorinėje darbo biržoje ir jiems suteikus bedarbio statusą, nežiūrint kokiu pagrindu buvo atleisti iš darbo, Užimtumo rėmimo įstatymo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo numatytais atvejais jie turi teisę:
a) gauti informaciją apie laisvas darbo vietas;
b) į darbo biržos paslaugas įsidarbinant;
c) į profesinio informavimo ir konsultavimo, psichologinio konsultavimo paslaugas;
č) į profesinį mokymą, dalyvauti viešuosiuose darbuose ir kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse; į nedarbo draudimo išmoką;
d) į pagalbą organizuojant savo verslą;
e) gauti konsultacijas apie įsidarbinimo galimybes užsienyje;
ė) į privalomąjį sveikatos draudimą; ir kt.
Daugiau informacijos dėl teisės į nedarbo draudimo išmoką:
Total
0
Shares
Ankstesnis straipsnis

Profesinių sąjungų atstovai susitiko su elektros energetikos sektoriaus pertvarkos organizatoriais

Kitas straipsnis

Įvyko Federacijos tarybos posėdis

Skaitykite toliau