Profesinių sąjungų balsas politiniame forume dėl žmonijos darnaus vystymosi

Liepos 10-19 d. Niujorke Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) delegacija dalyvaus Jungtinių Tautų aukšto lygio politiniame forume dėl darnaus vystymosi (HLPF). Tikslas – išsakyti profesinių sąjungų prioritetus įgyvendinant Darnaus vystymosi tikslus ir paskatinti imtis ryžtingesnių veiksmų įgyvendinant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę 2030.

Šių metų Jungtinių Tautų aukšto lygio politiniame forume bus nuodugniai vertinamas progresas link penkių darnaus vystymosi tikslų:

• DVT Nr. 6 dėl švaraus vandens ir sanitarijos;
• DVT Nr. 7 dėl prieinamos ir švarios energijos;
• DVT Nr. 9 dėl atsparios ir tvarios pramonės, inovacijų ir infrastruktūros kūrimo;
• DVT Nr. 11 dėl darnių miestų ir bendruomenių;
• DVT Nr. 17 dėl partnerysčių tikslams įgyvendinti.

Šįkart pakalbėkime apie Darnaus vystymosi tikslą Nr. 17.

Socialinis dialogas privalo būti transformacijos link demokratinių, įtraukių ir tvarių visuomenių centre. Socialinis dialogas  – vienas strateginių Tarptautinės darbo organizacijos Oraus darbo darbotvarkės ramsčių ir esminis TDO Teisingos pertvarkos gairių elementas. Savo darbu profesinės sąjungos skatina ir gina jas abi bei taip stipriai prisideda prie to, kad pasaulis greičiau judėtų link Darnaus vystymosi tikslų. Darbuotojai – Darnaus vystymosi tikslų variklis ir privalo būti įtraukti į visus su DVT susijusius procesus. Kaip teigia Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) prezidentė Akiko Gono, būtent jie yra pasaulinių pastangų išgelbėti planetą stuburas. „Darbuotojai visada pasiruošę leistis į konstruktyvų socialinį dialogą ir sustiprinti pasaulinę valdyseną“, – pabrėžia ji.

Profesinių sąjungų prioritetai DVT Nr. 17:

• sustiprinti socialinio dialogo, kaip pagrindinės 2030 m. darbotvarkės įgyvendinimo priemonės ir strategijos vaidmenį: anot ITUC, kad reagavimo į krizę priemonės būtų tvarios, jos turi būti grindžiamos socialinių partnerių įtraukimu – socialinis dialogas padeda stiprinti demokratiją, pasitikėjimą institucijomis bei prisideda prie teisingos ir tvarios politikos kūrimo;
• pasauliui reikia naujo valdysenos modelio, kad ištaisytume dabartinį galių disbalansą ir netolygų turto pasiskirstymą – būtina tikrai įtrauki daugiašalė sistema, kurioje dalyvautų bei žodį turėtų ir socialiniai partneriai;
• užtikrinti adekvačių finansavimo strategijų įgyvendinimą: įskaitant Oficialios pagalbos vystymuisi apimties ir kokybės didinimą; skolų restruktūrizaciją, panaikinimą; progresinių mokesčių sistemų įgyvendinimą ir daugiašalę dabartinės pelno mokesčio struktūros reformą (įskaitant bent 25 proc. mokesčių “grindų” ribą korporacijoms, milijardierių arba turto mokesčio įvedimą ir finansinių sandorių mokestį); kovą su mokesčių vengimu ir neteisėtais finansiniais srautais; Specialiųjų skolinimosi teisių peržiūrą; didesnę verslo atskaitomybę;
• pagerinti duomenų kiekį, kokybę ir prieinamumą bei kurti jais pagrįstą skaidrią ir įtraukią nacionalinę politiką, priimti duomenų analize paremtus sprendimus;
• įgyvendinti skaitmeninimo strategijas, skatinančias teisingą pertvarką ir mokymąsi visą gyvenimą, kartu apribojant landų darbuotojų stebėjimą, algoritminę jų veiklų kontrolę.