„Profesinės sąjungos – mano šeima“

Liepos 22 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos jaunimas išsirinko naują vadovybę. Pirmininke tapo Alina Tankeliun (Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga); tarybos nariais – Asta Vainiūtė-Misiukevičė (Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga), Daniel Tučkovskij (Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga), Silvija Jankevičiūtė (Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas), Lukas Kursevičius (Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija) ir Linas Burniauskas (Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga).

Taigi, kur link pasuks asociacija „LPSK Jaunimas“ ir į kokius tikslus koncentruosis? Apie tai ir prisėdome pasikalbėti su naująja jaunimo lydere.

LPSK: Ką tik tapai asociacijos „LPSK jaunimas” pirmininke. Kokie pirmieji įspūdžiai bei nuotaikos?

A.T.: Kadangi turiu daug draugų ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose užsienio šalyse, po rinkimų bent porą dienų plūdo sveikinimai. Jaučiausi euforiškai! Viena mano svajonių – įnešti savo indėlį į profesinių sąjungų judėjimą. Kadangi profesinės sąjungos į mane investavo, noriu „atiduoti duoklę“ ir padaryti teigiamų pokyčių; ne tik dėl jaunimo, bet ir žiūrint plačiau.

LPSK: Ar ilgai ėjai link šito?

A.T.: Esu profesinių sąjungų narė nuo 2013 m. Tada prisijungiau prie Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos. Į pačios Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, jos jaunimo, šeimą įsiliejau 2016 m., o liepos 22 d. – grubiai tariant – tapau LPSK jaunimo „mama“. Pažadu būsiu tokia, kuri visada išklausys nuomones. Komanda gali kur kas daugiau nei vienas žmogus, dėl to tikiuosi, kad prie geriausių sprendimų organizacijai prieisime demokratiškai.

LPSK: Ką Tau reiškia profesinės sąjungos?

A.T.: Profesinės sąjungos – mano šeima. Tapusi nare radau daug artimų žmonių, kurių kitaip ir negalėčiau vadinti. Turime tuos pačius siekius ir žengiame tuo pačiu keliu.

LPSK: Su kokiomis ambicijomis ir tikslais ateini? Koks svarbiausias iš jų, kurį įgyvendinus pasakytum, kad Tavo kadencija sėkminga?

A.T.: Noriu, kad daugiau jaunų žmonių išgirstų ir suprastų, kodėl jiems svarbios profesinės sąjungos ir kodėl verta būti jų nariais. Pavyzdžiui, prieš pandemiją LPSK jaunimas įgyvendino projektą „Tu ir pirmas Tavo darbas“. Tada rengdavome susitikimus įvairiose šalies mokyklose, profesinėse mokyklose, kolegijose ir supažindindavome su esminėmis darbo teisės nuostatomis, patardavome, kaip išvengti teisių pažeidimų, kaip elgtis per darbo pokalbius ir panašiai. Norėčiau, kad toliau jį rutuliotume.

Antra, tikiuosi sugrąžinti gražią tradiciją, kad profesinės sąjungos vėl dalyvautų kasmetinėje studijų parodoje „Litexpo“. Ten yra puiki vieta profesinėms sąjungoms: daug jaunimo baigia mokyklas ir renkasi studijas, o kartu dažnas ima dairytis darbo. Deja, esame pastebėję, kad didžioji dalis jaunų žmonių, žengiančių į darbo pasaulį, susiduria su daug pažeidimų – nuo to, kad samdoma nelegaliai ir nemokama tinkamai, iki neužtikrinamos darbo saugos. Būtent tokias problemas ir gali padėti spręsti profesinės sąjungos.

Matome, kad jaunimas (bet ne tik) net nežino, kad yra kažkas, kas gali apginti, jei pažeidžiamos jų, kaip darbuotojų teisės ar kai susiduriama su nesąžiningais darbdaviais. Taip pat per dažnai dar turime tokią bėdą, kai sutartys pasirašomos jų dorai neperskaičius. Manau, tai ir bus vienas svarbių mano kadencijos darbų – šviesti, įtraukti ir įgalinti jaunus žmones darbo rinkoje.

Trumpai tariant, noriu, kad pritrauktume daugiau narių į profesines sąjungas, ir sieksiu didinti profesinių sąjungų judėjimo žinomumą. Svajoju, kad sukurtume jaunųjų profesinių sąjungų lyderių mokymus, nes turime daug puikių žmonių, kurie su trupučiu pagalbos galėtų tapti telkiančiais lyderiais. Žinoma, yra su jaunimu darbo rinkoje susijusių temų, kurias „veda“ mūsų tarptautinės organizacijos, prie kurių mums irgi reikia prisidėti. Tarp jų paminėčiau dėl pandemijos stipriai išaugusį jaunimo nedarbą (gajus principas – „paskutinis atėjęs, pirmas išeina“), vadinamųjų NEETs (nesimokantis ir nedirbantis jaunimas) situaciją, vis populiarėjančias ir gerų darbo sąlygų neužtikrinančias elektronines darbo platfromas, prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių bei kita.

Jei visai grubiai, tai pagrindiniai mūsų strateginiai tikslai – orūs atlyginimai ir saugios darbo sąlygos.

LPSK: Jei reikėtų paaiškinti apie profesines sąjungas daug nežinančiam jaunuoliai, ką jis galėtų veikti aktyviai įsitraukęs į judėjimą, ką išskirtum?

A.T.: Pirmiausia, mes – kaip šeima. Čia būna visko, bet dažniausiai smagu! Yra daugybė galimybių, kuriomis galima pasinaudoti (žinoma, žmogus pats turi būti iniciatyvus ir motyvuotas dirbti). Pavyzdžiui, galima dalyvauti įvairiuose mokymuose bei projektuose ir Lietuvoje, ir užsienyje, taip pat – užmegzti daug pažinčių ir rasti gerų draugų įvairiose šalyse (bendradarbiavimas ir solidarumas – vienos svarbiausių judėjimo vertybių). Iš savo patirties galiu pasakyti, kad jaunas žmogus tikrai gali daug ko pasiimti, jei tik pats to norės.

Be to, vien ko verti mūsų tradiciniai kasmetiniai renginiai! Minėjau studijų parodą „Litexpo“: puikus jausmas, kai jauni žmonės patys ieško profesinių sąjungų ir nori sužinoti apie savo teises darbe, pasikonsultuoti kaip elgtis vienokioje ar kitokioje situacijoje.

Kitas svarbus renginys – Baltijos šalių profesinių sąjungų jaunimo forumas. Jis kasmet vyksta vis kitoje Baltijos valstybėje, kur susitinkame pasidalinti patirtimi ir naujienomis, pasiderinti bendrus veiksmus, pakalbėti apie planus, o svarbiausia – sustiprinti ryšius tarp lietuvių, latvių estų profsąjunginio jaunimo. Dabar bus Estijos eilė jį rengti. Reikia suprasti, kad esame nedidelis regionas, todėl svarbu būti vieningais, jei norime būti geriau girdimi „skėtinėse“ tarptautinėse organizacijose.

Galiausiai turime Vasaros stovyklą pajūryje, kur iš įvairių šakų, iš įvairių šalies vietų susirenka profesinių sąjungų jaunimo lyderiai, aktyvūs nariai. Galiu patvirtinti, kad būna ne tik naudinga, bet ir labai linksma!

Dar paminėčiau, kad, nors LPSK priklauso net kelioms tarptautinėms organizacijoms (ypač svarbios – Europos profesinių sąjungų ir Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacijos), skirtingų šakų (sektorių) profesinės sąjungos bendradarbiauja autonomiškose mažesnėse organizacijose. Jos skirtos specifiniams sektorių klausimams spręsti. Ten taip pat galima rasti daug įdomios tarptautinės veiklos. Pavyzdžiui, aš priklausau Europos viešųjų paslaugų sąjungos (EPSU) jaunimo komitetui.

Taigi, tikrai galima įgauti daug patirties, pakeliauti ir susipažinti su daug puikių žmonių. Svarbu būti aktyviais ir suvokti, kad teigiamus pokyčius, kuriame mes patys!

Šaltinis: lpsk.lt