Apie darbą švenčių dienomis ir darbuotojų teises

Šventinės ir minėjimo dienos yra laukiamos, nes suteikia galimybę rimtyje ir susikaupime paminėti išėjusiuosius, praleisti daugiau laiko su artimaisiais ir draugais, pailsėti. Tačiau yra tokių gamybos ir aptarnavimo sektorių, kur darbas negali sustoti net ir šventinėmis dienomis. Todėl Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad:

• švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais (DK 123 str. 2 dalis);

• nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos budėti, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siunčiamos į komandiruotes tik su jų sutikimu. Pagal šią DSSĮ nuostatą taikoma išimtis, t. y. net ir dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą (t. y. pamaininis darbas) reikalingas nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos sutikimas dirbti šventinę dieną. (DSSĮ 37 str. 8 dalis);

• už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis (DK 144 str. 2 dalis);

• už viršvalandinį darbą švenčių dieną – mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (DK 144 str. 4 dalis);

• darbuotojo prašymu, darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš DK 144 str. 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko (DK 144 str. 5 dalis);

• darbuotojo ir darbdavio vienų kitiems perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Sutikimo forma konkrečiai neapibrėžta, todėl sutikimas gali būti išreiškiamas laisvos formos dokumente.

Šaltinis: vdi.lt