Trišalės tarybos posėdyje – dienpinigiai ir profilaktiniai sveikatos patikrinimai

Sausio 24 d. Lietuvos trišalės tarybos posėdyje svarstytas Darbo kodekso 107 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo siūloma, kad dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų kasmetinio indeksavimo ir apmokėjimo tvarka būtų nustatyta Vyriausybės, o konkretūs dienpinigių dydžiai ir jų mažinimo kriterijai būtų nurodyti darbo sutartyje.

Prie Trišalės tarybos veikiančios Darbo santykių komisija, Valstybės tarnautojų dvišalė komisija ir Darbo grupė dėl krovinių pervežimo kelių transportu tarptautiniais maršrutais darbuotojų problemoms spręsti šiam pakeitimui nepritarė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad dienpinigių indeksavimo tvarka turi būti nustatyta: „Nenormali situacija, kai dienpinigiai palikti likimo valiai keletą metų ir neatitinka tam tikrų realybės standartų – reikia išvažiuoti į komandiruotę, o dienpinigių nebeužtenka dėl išaugusių kainų“, – tarybos posėdyje teigė ji.

Kita vertus, anot jos, turime neseniai pakeistą darbo kodeksą, kuriame numatyta, kad dienpinigių mažinimas turi būti aptartas lokaliniuose teisės aktuose. Tačiau praktika rodo, kad darbo tvarkos taisyklėse dienpinigiai traktuojami ne kaip kompensacija už papildomas išlaidas komandiruotėse, bet jie tampa dar vienu priedu, kompensacija, pvz., didesni dienpinigiai numatomi už darbo kokybę ar našumą, pvz., jei darbuotojas sutaupo kuro ir pan. Tuo tarpu Seimo narių pasiūlytas projektas šitos problemos nesprendžia, bet sutarti dėl konkrečių kriterijų, dėl kurių būtų galima koreguoti dienpinigių dydžius, anot jos, yra būtina.

Bendru sutarimu įstatymo projektui Trišalėje taryboje nepritarta.

Kitas klausimas – Teisingumo ministerijos inicijuota diskusija dėl išskaitų (išieškojimo) iš dienpinigių. Ministerijos sudaryta darbo grupė dirba ties šiuo klausimu, ji Trišalės tarybos paprašė suformuluoti savo poziciją.

Inga Ruginienė posėdyje sakė, kad dienpinigiai yra kompensacija už patirtas išlaidas, tad išskaitos turi būti daromos iš darbo užmokesčio, o ne iš dienpinigių. Darbdavių ir Vyriausybės pusės tam pritarė.

Seimo narės Orinta Leiputė ir Rimantė Šalaševičiūtė pristatė savo inicijuotą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisą, kuria siūloma į privalomai sveikatą turinčių pasitikrinti asmenų sąrašą įrašyti ir turinčiuosius dalyvauti prevencinėse programose, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tokiems asmenims būtų skiriama laisva nuo darbo diena mokant atlyginimo vidurkį. Jos pabrėžė prevencijos svarbą, taip užtikrinant ligų nustatymą kuo ankstesnėse stadijose.

Šiuo metu Lietuvoje biudžeto lėšomis apmokamos bei vykdomos 5 prevencinės programos, iš kurių 4 yra vėžio ankstyvos diagnostikos prevencinės programos bei atliekami tyrimai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimui.

Darbdavių atstovai nenorėjo sutikti, kad išlaidos dėl šių patikrinimų kristų ant jų pečių, juolab kad jie esą negalės sukontroliuoti, ką darbuotojas pasiėmęs tą laisvą dieną darys. Į tai replikavo LPSK atstovas Trišalėje taryboje Artūras Černiauskas stebėdamasis, kad verslas nėra suinteresuotas investuoti į tai, kad darbuotojai kuo greičiau pasitikrintų sveikatą ir toliau dirbtų bei kurtų pridėtinę vertę.

Inga Ruginienė gyrė pačią idėją, tik stebėjosi, kodėl pasirinkta keisti būtent Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą.  Ji pasiūlė  šį projektą svarstyti trišalėje Lietuvos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijoje, kurioje dirba šios srities specialistai, galintys pasiūlyti, galbūt, racionalesni sprendimą.

Po diskusijų pritarta pasiūlymui įstatymo projektą perduoti svarstyti minėtai komisijai ir Darbo santykių komisijai prie Trišalės tarybos.

Posėdžio pabaigoje Kultūros komiteto prie Trišalės tarybos pirmininkas Henrikas Savickis ir Paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas apžvelgė kultūros darbuotojų problemas, taryboje svarstytus tesės aktų pakeitimus ir kt.

Tarybos posėdžio įrašas – čia:.

Kitas Trišalės tarybos posėdis – vasario 21 d.