Tyrimas įrodė: darbo užmokesčio didinimas neskatina infliacijos

2022 m. realiam darbo užmokesčiui sumažėjus 4,0 proc., Europos Sąjungos darbuotojai patyrė precedento neturintį perkamosios galios sumažėjimą – to priežastis buvo spartus vartojimo kainų augimas.
Pažymėtina, kad infliacijos jau nebelemia energijos importo kainos, bet vidaus veiksniai: padidėjusios įmonių pelno maržos dabar yra pagrindinė nuolatinės infliacijos priežastis.
Šioje sudėtingoje aplinkoje profesinės sąjungos susiduria su iššūkiu užsitikrinti realų atlyginimą, o įmonės turi prisidėti prie grįžimo į politinio stabilumo kelią, mažindamos perteklinį pelną, – sakoma Vokietijos Nepriklausomo ekonominių ir socialinių tyrimų instituto (WSI) pranešime.

Šio instituto atlikta 2022-2023 metų Europos kolektyvinių derybų analizė aiškiai parodo, kad darbuotojai nespėja paskui infliacijos bangą – praėjusiais metais visoje Europoje darbo užmokesčio perkamoji galia sumažėjo 4,0 proc. O štai Europos Komisija prognozuoja, kad šiais metais realusis darbo užmokestis dar kris 0,7 %. Lietuvoje, kaip rodo, tyrimas, atlyginimai šiais metais vidutiniškai didėjo 10,4 proc., prekės brango 9,2 proc., taigi, realusis darbo užmokestis mūsų šalyje kilo 1,1 proc. (žr.lentelę).

Lentelė iš 2022-2023 m. WSI kolektyvinių sutarčių analizės.

„Viešose diskusijose profesinės sąjungos dažnai susiduria su kaltinimais, kad jų reikalavimai dėl darbo užmokesčio dar labiau skatina infliaciją. Tačiau blaiviai žvelgiant į Europos centrinio banko (ECB) ir Eurofound duomenis matyti, kad derybų dėl darbo užmokesčio raida negali paaiškinti pastarųjų mėnesių infliacijos lygio”, – pažymima ataskaitoje.

Be to, Euro zonoje kolektyviai sutartas darbo užmokestis 2022 m. padidėjo 2,8 %, tik šiek tiek daugiau negu ankstesniais metais, tačiau augimo tempas vis dar buvo mažesnis už 3 % ribą, kuri laikoma atitinkanti kainų stabilumo kryptį.

Pasak WSI ekspertų, priešingai nei darbo užmokestis, pelnas ilgą laiką buvo ilgą laiką nebuvo viešųjų diskusijų apie infliacijos priežastis objektu. Tai iš dalies lėmė dėl to, kad įmonės save pabrėžtinai prisistatė kaip sąnaudų didėjimo aukos. Tačiau dauguma įmonių 2022 metais, kai infliacija šoko į neregėtas aukštumas, demonstravo gerus finansinius rezultatus. Nemažai bendrovių ne tik sėkmingai perkėlė sąnaudų padidėjimą ant vartotojų pečių, bet, didindamos produkcijos kainas, padidino savo pelno maržas.

„Analizė rodo, kad šiuo metu kapitalo vieneto sąnaudos didėja sparčiau negu darbo jėgos vieneto sąnaudos. Todėl įmonių pelno didėjimas labai prisideda prie prie Bendro vidaus produkto (BVP) defliacijos*, taigi ir prie vidaus infliacijos. Atsižvelgiant į darbuotojų realiojo darbo užmokesčio praradimus, šis disbalansas yra pelno paskirstymo teisingumo problema. Taigi, krizės įkarštyje svarstyklės pasviro ne darbo užmokesčio, bet kapitalo pajamų naudai”, – atkreipiamas dėmesys instituto pranešime.

2022 m. sudarytos kolektyvinės sutartys rodo, kad Europos profesinės sąjungos į šiuos procesus sureagavo ir derybose su darbdaviais stengėsi sumažinti disbalansą tarp darbuotojų ir kapitalo pajamų. Nepaisant to, vis dar egzistuoja realaus darbo užmokesčio mažėjimo tikimybė.

Tad ką iš tiesų reikėtų daryti, kaip subalansuoti svarstykles? Anot WSI instituto ekspertų, atlikusių tyrimą, Thilo Janssen ir Malte Lübker, išeitis iš dabartinės didelės infliacijos, mažėjančio realiojo darbo užmokesčio problemos ir su tuo susijusių neigiamų funkcinių pokyčių galėtų būti pelno maržų normalizavimas, nepaliekant užribyje darbo užmokesčio didėjimo.

*Defliacija paprastai yra sulėtėjusio ekonomikos augimo arba recesijos, susijusios su mažėjančia prekių ir paslaugų paklausa, blogėjančiais įmonių finansiniais rodikliais, didele perprodukcija, mažėjančiomis žmonių pajamomis, požymis.

Visa WSI instituto ataskaita – šioje nuorodoje: WSI European Collective Bargaining Report 2022