Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinoji vadovė bei Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo apie Gegužės 1-osios reikšmę, profesinių sąjungų vaidmenį Lietuvoje ir darbuotojų vienijimosi iššūkius.
Pasak D. Jakutavičės, Tarptautinė darbuotojų solidarumo diena profesinėms sąjungoms yra ypatinga proga prisiminti darbuotojų judėjimo istoriją ir pasiektus laimėjimus.
„Tai yra vienintelė šventė, kurią turi profesinės sąjungos ir darbuotojų judėjimas. Tą dieną paprastai susirenkame pasikalbėti apie Gegužės 1-osios istoriją, apie tai, kaip atsirado profesinės sąjungos, ir aptarti mūsų pasiekimus“, – sakė ji.
Anot pašnekovės, būtent profesinių sąjungų dėka per pastaruosius du šimtmečius darbuotojai išsikovojo daugelį šiandien savaime suprantamomis laikomų teisių.
„Profesinių sąjungų dėka buvo sutrumpinta darbo diena iki aštuonių valandų, atsirado apmokamos atostogos, apmokamos nedarbo dienos, ligos pašalpos. Taip pat atsirado kolektyvinės sutartys, kurių dėka darbuotojų darbo sąlygos gali būti dar geresnės nei numato įstatymai“, – pabrėžė D. Jakutavičė.
Pastebima, kad darbuotojai į profesines sąjungas vis dar buriasi vangiai. D. Jakutavičės teigimu, tam įtakos turi ir istorinės aplinkybės.
„Po nepriklausomybės paskelbimo buvo siekiama atsiriboti nuo tarybinių laikų, o profesinės sąjungos anuomet vaidino labai svarbų vaidmenį. Tačiau vertėtų atminti, kad darbuotojų teisės nepriklausomai nuo to, kokioje valstybėje gyvename, aktualumo nepraranda“, – kalbėjo ji.
Kita priežastis, anot profesinių sąjungų atstovės, yra tai, kad Lietuvoje darbo sąlygos per pastaruosius tris dešimtmečius reikšmingai pagerėjo.
„Profesinės sąjungos tikrai yra išsikovojusios labai neblogų susitarimų – turime nacionalinę kolektyvinę sutartį viešajam sektoriui, stipriai veikiančią Trišalę tarybą, apskritai profesinės sąjungos daro didelę įtaką darbo teisinių santykių reglamentavimui“, – vardijo D. Jakutavičė.
Ji mano, kad būtent dėl to daug žmonių gyvena pakankamai ramioje aplinkoje ir nejaučia poreikio aktyviau jungtis prie profesinių sąjungų.
Vis dėlto, kilus rimtesnėms problemoms, darbuotojai geba greitai susivienyti.
„Kai darbuotojai ar įmonės susiduria su rimtomis bėdomis, matome, kaip žmonės mobilizuojasi ir gina savo teises. Tada jau nebesvarbu, ar esi profesinės sąjungos narys, ar ne“, – sakė ji.
Kalbėdama apie streikus, D. Jakutavičė pabrėžė, kad jų organizavimas pirmiausia priklauso nuo pačių darbuotojų apsisprendimo.
„Profesinių sąjungų vadovai yra tie žmonės, kurie vykdo darbuotojų valią. Jei atsiranda būtinybė, mes labai greitai mobilizuojamės ir galime streikus organizuoti ne prasčiau nei kitose Europos šalyse“, – teigė ji.
Vis dėlto, anot jos, Lietuvoje nėra susiformavusios tradicijos dažnai išeiti į gatves protestuoti. D. Jakutavičė mano, kad tam įtakos turi ir stiprūs profesinių sąjungų derybiniai gebėjimai.
„Lietuvos profesinių sąjungų lyderiai turi labai gerus derybinius įgūdžius, todėl dažnai pavyksta užbėgti įvykiams už akių ir dėl geresnių sąlygų susitarti dar prieš konfliktams peraugant į streikus“, – sakė ji.
Pasak LPSK laikinosios vadovės, didžiausi iššūkiai profesinėms sąjungoms išlieka privačiame sektoriuje.
„Privataus sektoriaus darbdaviai tikrai nemėgsta profesinių sąjungų ir, jei tik įmanoma, daro viską, kad jų įmonėse nebūtų“, – teigė D. Jakutavičė.
Nepaisant to, ji pabrėžė, kad darbuotojų solidarumas ir vienybė išlieka svarbiausia priemone siekiant geresnių darbo sąlygų ir stipresnių socialinių garantijų.
Visą laidos įrašą galima perklausyti čia.
