„Kokia gali būti nuotaika, kai darbuotojui, kuris elektrinėje dirba daugiau kaip 30 metų, paskelbia, jog po dviejų mėnesių jis bus nebereikalingas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Vilniaus energetikų profesinės sąjungos, vienijančios beveik 200 Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės (TE-3) darbuotojų, pirmininkas Vidas Bauševičius.
Iš elektrinės kamino sostinės Gariūnų rajone šiuo metu rūksta dūmai – pirmadienį Vilniaus TE-3 pradėjo šildyti miestą, tačiau jėgainę ketinama užgesinti Naujųjų metų naktį per pačius žiemos šalčius. Taip nusprendė aukščiausia šalies valdžia.
„Mums visiškai nesuprantama, kodėl elektrinė uždaroma žiemą. Geras šeimininkas krosnies vidury žiemos neardo. Tai grynai politinis sprendimas. Tokio pat lygio kaip atominės energijos atsisakymas. Beje, Visagino AE taip pat uždaryta sausio 1-ąją“, – blogą tradiciją įžvelgė LŽ pašnekovas.
V. Bauševičius teigė, kad su energetikais iki šiol nebuvo susitikę nei Vilniaus TE-3 perimančios sostinės savivaldybės įmonės Vilniaus šilumos tinklų, nei „Lietuvos energijos“ vadovai.
Stipri Vilniaus TE-3 energetikų profsąjunga pasiryžusi konstruktyviai derėtis su būsimais darbdaviais, tačiau tikina, kad nesileis stumdoma bei nepasiduos neteisėtiems reikalavimams. „Su pasiūlymais išeiti iš darbo savo noru pas mus nei dabartiniai, nei būsimi savininkai gali net nesirodyti“, – kalbėjo pamainos viršininkas V. Bauševičius, Vilnaus TE-3 dirbantis nuo 1984 metų.
Elektrinę grąžina savivaldybei
Spalio viduryje Vilniaus TE-3 darbuotojus ir profsąjungą pasiekė oficialus elektrinės administracijos pranešimas, kad elektrinę valdanti bendrovė „Vilniaus energija“ kreipėsi į miesto savivaldybę. Jos prašoma pradėti procedūrą, pagal kurią elektrinės turtas kartu su darbuotojais bus grąžintas savininkei – savivaldybės įmonei Vilniaus šilumos tinklams, nepasibaigus nuomos sutarčiai, galiojančiai iki 2017 metų vasario mėnesio.
Darbuotojams paaiškinta, kad sprendimą sustabdyti elektros gamybą kogeneracinėse jėgainėse priėmė Vyriausybė, kuri spalio 7 dieną nutarė nuo 2016 metų sausio 1 dienos panaikinti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotas termofikacinėms elektrinėms. Darbuotojams priminti ir Energetikos ministerijos vieši pareiškimai, kad TE-3 nebėra būtina Vilniaus miestui apsirūpinti šiluma.
Panaikinus VIAP kvotas, Vilniaus TE-3 veikla tampa neįmanoma, nes šios jėgainės įrenginių technologinė schema neleidžia gaminti šilumos negaminant elektros energijos. „Taip pat gavome informaciją, kad „Vilniaus energiją“ valdanti bendrovė „Veolija“ (buvusi „Dalkia“) iš savo lėšų jau yra suformavusi 1,5 mln. eurų fondą išeitinėms kompensacijoms išmokėti“, – sakė profsąjungos lyderis.
„Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis anksčiau teigė, kad stabdomos elektrinės darbuotojai baigs savo veiklą bendrovėje „Vilniaus energija“ nuo 2016 metų sausio 1 dienos. „Šiuo metu pagrindinis klausimas – ar darbuotojai nuo šios datos tęs darbą įmonėje Vilniaus šilumos tinkluose?“ – nurodė L. Samuolis.
Įstatymai nustato, kad darbuotojai apie atleidimą turi būti informuoti prieš du mėnesius, todėl atsakymo iš savivaldybės dėl elektrinės personalo likimo „Vilniaus energija“ tikisi sulaukti iki spalio 31 dienos.
Bendrovė teigia esanti pasiruošusi ir tam atvejui, jeigu Vilniaus šilumos tinklai atsisakytų išsaugoti maždaug 200 TE-3 eksploatuojančių aukštos kvalifikacijos darbuotojų. O daugiau kaip 1,5 mln. eurų kompensacija esą nedidintų šilumos kainos, nes būtų mokama „Vilniaus energiją“ valdančios kompanijos „Veolia“ lėšomis.
Pirmadienį Vilniaus TE-3 pradėjo šildyti miestą, tačiau elektrinę ketinama užgesinti Naujųjų metų naktį per pačius žiemos šalčius. / LŽ archyvo nuotrauka
Aukštos kvalifikacijos darbuotojai
V. Bauševičius LŽ patvirtino, kad Vilniaus TE-3 technologiškai negali gaminti šilumos, negamindama elektros. Todėl atsisakius gaminti elektrą jėgainės veikla tikrai tampa neįmanoma. „Tokių kaip mūsų elektrinių visą veiklą reglamentuoja Kainų komisija. Šiuo metu yra taip, kad parduoti TE-3 pagamintą elektrą rinkos kaina yra nuostolinga. Nuostolį perkelti į šilumos gamybą irgi neracionalu, nes kiltų šilumos energijos kaina. Be to, yra pastoviosios sąnaudos (11,6 mln. eurų per metus, – aut.), kurias reikia apmokėti“, – aiškino jis.
V. Bauševičius šaipėsi iš Energetikos ministerijos pareiškimų, esą elektrinę galima laikinai konservuoti ir vėl užkurti, jeigu valstybei pritrūktų elektros energijos. Pasak jo, elektrinę konservuoti galima, bet žmonių konservuoti nepavyks. Mat elektrinė nėra lėktuvas, kurį galima metams ar dvejiems pastatyti oro uosto pakraštyje, o vėliau pasikviesti taksistais įsidarbinusius pilotus ir vėl skraidyti.
„Tai sudėtingas technologinis įrenginys, kuris tinkamai neeksploatuojamas taps laužo krūva. Be to, yra 200 žmonių, kurie šitą darbą išmano, ir Vilniuje tokios aukštos kvalifikacijos darbuotojų daugiau nėra. Konservuoti jėgainę technologiškai įmanoma, tačiau susigrąžinti darbuotojus vargu ar pavyktų. Kai kas įsivaizduoja, kad elektrinę eksploatuoti – kaip vairuoti bet kurį automobilį. Taip tikrai nėra. Jėgainėje dirba aukštos kvalifikacijos ir siauros specializacijos darbuotojai. Rinkoje kitų tokių nėra, jie 5–10 metų mokėsi, kol tapo tikri profesionalai“, – sakė V. Bauševičius.
Vieną krizę jau pergyveno
Energetikas prisiminė, kad Vinniaus TE-3 panašią krizę kartą jau pergyveno. „Per ekonominę SSRS blokadą 1992–1993 metais elektrinė taip pat trejus metus stovėjo. Bet tuomečiai vadovai pagrindinį personalą išsaugojo. Šiaip taip išsilaižėme žaizdas ir per pastaruosius dešimtmečius dirbome sėkmingai“, – kalbėjo jis.
V. Bauševičiaus teigimu, elektrinėje dirba dvi kategorijos darbuotojų. Vieni yra labai paklausūs rinkoje ir juos periodiškai kas nors vilioja, tačiau „Vilniaus energija“ specialistus išsaugojo vykdydama išmintingą atlyginimų politiką. Darbo užmokestis TE-3 yra didesnis negu vidutinis Lietuvoje.
Tačiau kitiems aukštos kvalifikacijos ir siauros specializacijos darbuotojams, anot V. Bauševičiaus, darbą susirasti bus sunkiau. „Tai inžinieriai, kurie atėjo jauni, ką tik baigę institutus, jėgainę statė, derino ir užkūrė. Jiems dabar per 50, psichologiškai sunkiau, nors nemanau, kad prapuls“, – svarstė profsąjungos vadovas.
Atviri konstruktyviam dialogui
Šiuo metu Vilniaus TE-3 dirba apie 200 žmonių, visiems jiems laiku mokami atlyginimai. „Dirbame europinio lygio įmonėje, todėl atlyginimai niekada nevėluoja, o administracija griežtai laikosi visų kolektyvinėje sutartyje numatytų įsipareigojimų. Per 12 profsąjungos gyvavimo metu neturėjome pagrindo skųstis“, – tikino V. Bauševičius.
TE-3 profsąjunga, anot lyderio, yra atvira dialogui su būsimais savininkais. Darbuotojai jau turi derybų patirties. „Kai jėgainę iš savivaldybės perėmė prancūzai, mes taip pat buvome atviri dialogui, radome kompromisinius, abiem šalims priimtinus sprendimus, reorganizacija praėjo sklandžiai. Nors dalis žmonių neteko darbo, kompensacijos jiems buvo išmokėtos“, – prisiminė jis.
Ir dabar profsąjunga, pasak jo, pasirengusi dialogui, tačiau nepasiduos spaudimui. „Mūsų nepastumdys, nes žinome savo vertę. Tikrai netikėsime utopiniais pažadais, nesileisime apgaudinėjami kaip „Fresh Market“ darbuotojai, kurie buvo verčiami iš darbo išeiti savo noru. Dabartinė administracija net nebando tokių dalykų siūlyti, nes žino, kad tai nepraeis“, – kalbėjo V. Bauševičius.
Politikai ieško išeities
Pirmadienį paskelbta, kad Vilniaus savivaldybė, Vyriausybė ir energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ (LE) per kelias savaites turėtų apsispręsti, ar perims iš sostinės TE-3. Pasak LE vadovo Daliaus Misiūno, tiek laiko prireiks įvertinti, kokia elektrinės vieta būtų bendroje valstybės energetikos sistemoje. D. Misiūnas pirmadienį TE-3 galimą ateitį aptarė su sostinės meru Remigijumi Šimašiumi ir premjeru Algirdu Butkevičiumi.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tą pačią dieną patvirtino, kad jėgainės perėmimas turi politinį palaikymą, ir teigė tikįs, jog iki lapkričio 11 dienos bus parengtas ketinimų protokolas.
V. Bauševičiui tokia perspektyva atrodo patraukli. „Lietuvos energija“ – rimta didelė įmonė, turinti socialinio dialogo tradicijas, kolektyvinių sutarčių sudarymo patirtį. Susėsime ir derėsimės. Jeigu TE-3 perimtų „Lietuvos energija“, manau, su būsimais savininkais tikrai rastume kompromisą“, – teigė jis.
Vis dėlto profsąjungos vadas pripažino, kad iki šiol su darbuotojais nebuvo susitikę nei Vilniaus šilumos tinklų, nei „Lietuvos energijos“ atstovai.
V. Bauševičius mano, kad Vilniaus TE-3 verta, kad nebūtų nugriauta: lygioje vietoje tokio galingumo jėgainę kainuotų pastatyti apie 400 mln. eurų. „Man, žmogui, kuris daugiau kaip 30 metų dirba energetikos sistemoje, atrodo, kad sprendimas perduoti jėgainę „Lietuvos energijai“ būtų racionaliausias“, – sakė jis.
V. Bauševičius, be kitko, priminė, jog Vilniaus TE-3 yra bemaž 15 metų jaunesnė už „Lietuvos energijai“ priklausančią Elektrėnų elektrinę, kuri nėra uždaroma. Ši taip pat gamina elektrą, tačiau gamybos proceso metu susidarančia šiluma šildo Elektrėnų ežerą.
„Eiliniam energetikui sunku suvokti, kaip tokia elektrinė gali būti reikalingesnė negu Vilniaus TE-3, – svarstė pašnekovas. – Taip, sostinės elektrinei jau 30 metų, bet tokio tipo jėgainės statomos gerokai ilgesniam laikui. Juolab kad pagal darbo valandų skaičių ji tikrai nėra nusidėvėjusi.“
Laukia savivaldybės atsakymo
„Vilniaus energija“ vakar informavo Lietuvos darbo biržą apie planuojamą reorganizaciją, kurios metu darbo neteks 114 Vilniaus TE-3 darbuotojų. Reorganizacija, pasak įmonės, bus atlikta 2016 sausio 1dieną.
Įstatymai numato, kad darbuotojai apie atleidimą turi būti informuoti mažiausiai prieš du mėnesius, įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą lapelius jie gaus spalio 30 dieną. Skaičiuota, kad bendrovei teks atleisti apie 200 darbuotojų, bet daugiau nei 80 darbo vietų, bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis, esą pavyko išsaugoti.
„Vilniaus energija“ teigia vis dar laukianti aiškaus Vilniaus savivaldybės atsakymo ne tik dėl grąžinamos elektrinės, bet ir dėl atleidžiamų darbuotojų likimo.“Jei savivaldybė apsispręstų atleidžiamus žmones įdarbinti „Vilniaus šilumos tinkluose“, ar kitose įmonėse, o jie sutiktų su tokiu pasiūlymu, šiomis dienomis gaunami įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą lapeliai kelio tam neužkirstų“, – sakė „Vilniaus energijos“ Personalo direktorė Renata Mikšytė. Anot jos svarbiausia, kad perimamiems darbuotojams nenutrūktų darbo stažo skaičiavimas, būtų išsaugotos kitos socialinės garantijos.
Parengta pagal www.lzinios.lt
