Partijų susitarimas – be konkretumo dėl branduolinės jėgainės

Partijų susitarime dėl energetikos nebus įrašyta, ar Lietuvoje turi būti statoma nauja atominė elektrinė. Šiame dokumente planuojama tik konstatuoti būtinybę Lietuvai užtikrinti savarankiškus elektros energijos generavimo pajėgumus. Kaip tai padaryti – su atomine elektrine ar be jos – numatoma nustatyti atnaujintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje.

Algirdas Butkevičius, ministras pirmininkas, ir Jaroslavas Neverovičius, energetikos ministras, prieš porą savaičių užsiminė, kad su politinėmis partijomis pradedamas derinti valdančiųjų siūlomas Nacionalinis susitarimas dėl energetikos vystymo.
Kol kas šio susitarimo parengimas ženkliau nepajudėjo į priekį. Valdančiosios koalicijos atstovai VŽ tikino, kad šią savaitę savo frakcijose aptars, koks tai turėtų būti susitarimas ir kada jis galėtų būti pasirašytas.
Pirminiame energetikos ministro pasiūlytame susitarimo variante nėra konkretizuojama, kaip Lietuvoje bus vystoma energetika. Energetikos ministerijos nuomone, susitarime galėtų būti apibendrintai parašyta, kad Lietuva siekia užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, be kita ko, turėdama savarankiškus elektros energijos generavimo pajėgumus.
Tokia frazė susitarime reikštų, kad visos Lietuvos partijos, pasirašiusios dokumentą, įsipareigoja užtikrinti, jog šalis pati apsirūpina atitinkamai elektros energijos gamybos pajėgumais, negali didžiosios dalies elektros importuoti iš Rusijos ar kitų valstybių.
Tačiau į susitarimą nėra numatoma konkrečiai įrašyti, kokiais būdais užsitikrinti elektros energijos generavimą.
Norėtų aiškumo
Opozicija dėl to reiškia nepasitenkinimą. „Partijų susitarimas dėl to, kaip vystyti nacionalinę energetiką, tikrai reikalingas. Bet norėtųsi, kad dokumente būtų daugiau konkretumo ir aiškumo, ypač dėl trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo, dėl atominės elektrinės projekto, dėl kitų dalykų“, – VŽ sakė Eligijus Masiulis, opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Liberalai prieš beveik dvi savaites p. Neverovičiui perdavė savo pasiūlymus, kas galėtų būti įrašyta į Nacionalinį susitarimą dėl energetikos. „Tačiau kol kas nežinome, ar į tuos pasiūlymus bus atsižvelgta“, – teigė p. Masiulis.
Jurgis Razma, vienas Tėvynės sąjungos lyderių, irgi tvirtino norįs, kad susitarime „būtų daugiau konkretumo“. „Tačiau ir be to esame pasiryžę jį pasirašyti. Tik dar neturime aiškesnės informacijos, kada tas susitarimas bus pateiktas pasirašymui. Atrodo, jis tebederinamas“, – VŽ sakė p. Razma.
Imasi svarstyti atnaujintą strategiją
Trečiadienį valdančiosios koalicijos partijų susitikime turėtų būti kalbama apie rengiamą Nacionalinį susitarimą dėl energetikos. Kai valdantieji pateiks savo pasiūlymus šiam susitarimui, jis bus baigtas rengti. Tikimasi, kad balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje dokumentas galėtų būti pasirašytas visų partijų lyderių.
Gegužės viduryje Seimui planuojama pateikti atnaujintą Nacionalinę energetikos strategiją, kurioje be kita ko bus atsakyta į bene svarbiausią klausimą – ar bus tęsiamas naujos atominės elektrinės statybos projektas.
VŽ žiniomis, jau kitą savaitę Vyriausybę turėtų pasiekti Energetikos ministerijos parengtas strategijos pirminis projektas. Vyriausybėje turėtų būti apsispręsta, ar į ją įrašyti atominę elektrinę, ar energetiką vystyti be jos. Linkstama prie to, kad branduolinės jėgainės projektas būtų pakoreguotas ir tęsiamas.
Po šio apsisprendimo strategijos projektas keliaus į Seimą, kuris priims galutinį sprendimą.
Parengta pagal vz.lt
Total
0
Shares
Ankstesnis straipsnis

Europarlamentarų akiratyje - privatininkų taikiniu tapusio vandens ūkio reikalai

Kitas straipsnis

LPSK tarybos posėdis

Skaitykite toliau