Neįgyvendinus Atlyginimų skaidrumo direktyvos iškart, moterys praras 17 tūkst. eurų

Atidėliojimas įgyvendinti ES naujai priimtą Atlyginimų skaidrumo direktyvą moterims darbuotojoms vidutiniškai kainuotų apie 17 tūkst. eurų iš atlyginimų prarastų pajamų.

Direktyva, sumanyta panaikinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio atskirtį (12,7 proc. ES), vakar įveikė paskutinę kliūtį, kai galutinis jos tekstas buvo patvirtintas Europos Parlamente.

Šioje direktyvoje uždraudžiamos atlyginimų slaptumo išlygos ir darbuotojams bei juos atstovaujančioms profesinėms sąjungoms suteikiama teisė kreiptis informacijos apie atlyginimus, kad būtų galima palyginti savo darbo užmokestį su kitų panašią vertę kuriančių kolegų. Tai ypač aktualu moterims darbuotojoms.

Techniškai valstybės narės turi laiko iki 2026-ųjų perkelti šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Vis tik Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) tiki, kad moterys darbuotojos ir taip ilgai laukė vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą, tad kviečia nacionalines vyriausybes kuo skubiau įgyvendinti direktyvą savose šalyse.

Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) analizė parodė, kad išliekant dabartinėms moterų ir vyrų atlyginimų skirtumo tendencijoms:

• kiekvieni metai neveiklumo moterims darbuotojoms vidutiniškai kainuos 4,256 eurų prarasto atlyginimo;
• vadinasi, moterys praras tarp 1,9 tūkst. ir 36,3 tūkst. eurų, jei vyriausybės dels perkelti Atlyginimų skaidrumo direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę;
• moterys Austrijoje, Danijoje ir Vokietijoje iš delsimo prarastų daugiausiai.

Pasak ETUC generalinės sekretorės Esther Lynch, moterys laukė jau daugiau nei 45 metus, kad būtų realiai pritaikyti vienodo darbo užmokesčio įstatymai, tad nereikia gaišti dar ilgiau.

„Dėl moterų ir vyrų atlyginimų atskirties moterys neproporcingai stipriai nukentėjo nuo pragyvenimo kaštų krizės, tad neturi prarasti dar daugiau tūkstančių eurų per kitus trejus metus dėl vyriausybių pasyvumo“, – pažymi ji.

Anot ETUC, nacionalinės vyriausybės Atlyginimų skaidrumo direktyvos įgyvendinimą privalo prioritetizuoti ir tai traktuoti kaip atsako į pragyvenimo kaštų krizę dalį. „Ši direktyva nepanaikins nelygybės per naktį, bet ji suteiks moterims darbuotojoms bei jas atstovaujančioms profesinėms sąjungoms galingus įrankius atskleisti ir pasipriešinti giliai įsišaknijusiai diskriminacijai“, – apibendrina E. Lynch.