Ką partijos žada profesinėms sąjungoms

Artėjant Seimo rinkimams Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija apžvelgė visų partijų ilgąsias programas (išskyrus Liaudies partijos ir Taikos koalicijos, kurių išsamių programų nepavyko rasti) ir parengėme informaciją apie tai, kas jose minima apie profesines sąjungas, streikus, kolektyvines sutartis.

Lietuvos socialdemokratų partijos (Nr. 3) programoje profesinės sąjungos minimos kovos su nelegaliu darbu kontekste, paminint, jog jos bus skatinamos aktyviau įsitraukti į šią kovą.

LSDP programoje žada „peržiūrėti darbo kodeksą, pirmenybę teikdami darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių pusės, teisių apsaugai bei darbuotojų, dirbančių pagal netipines darbo sutartis, apsaugai“. Taip pat – suteikti prioritetą viešuosiuose pirkimuose visoms įmonėms, kuriose galioja kolektyvinės sutartys, taip skatinant darbdavius, kurie sąžiningai elgiasi ir tariasi su savo darbuotojais.

Išrinkti į Seimą socialdemokratai žada siekti, kad palaipsniui augtų ir kolektyvinių sutarčių aprėptis: iki 2030 m. ji apimtų iki 80 proc. darbuotojų.

LSDP programoje, be kita ko, rašoma: „Taip pat svarbu persvarstyti ir liberalizuoti streikų tvarką, kuri šiuo metu – griežčiausia Europos Sąjungoje, bei įtvirtinti įpareigojimą, kad kiekvienos valstybės ir savivaldybės valdomos įmonės valdyboje atsirastų darbuotojų atstovas.“

Apie streikų liberalizavimą rašoma ir Lietuvos žaliųjų partijos (Nr. 4) programoje. Skyriuje „Darbuotojų teisių stiprinimas“ vienas iš sprendimų, kaip padidinti kolektyvinių sutarčių skaičių Lietuvoje, minimas streikų įstatymo liberalizavimas. „Lietuvoje kolektyvinius santykius ir streikus reglamentuojantys įstatymai riboja darbuotojų galimybes derėtis dėl geresnių darbo sąlygų. Sieksime, kad šie įstatymai būtų supaprastinti ir darbuotojai galėtų lengviau vesti kolektyvines derybas ir derėtis dėl geresnių darbo sąlygų savo darbovietės ar sektoriaus lygmeniu“, – rašoma žaliųjų programoje.

Kiti LŽP sprendimai, kaip stiprinti darbuotojų teises: riboti didžiųjų prekybos centrų darbą sekmadieniais; sugrąžinti 100 proc. kompensaciją už nedarbingumą dėl ligos; užtikrinti platformų darbuotojų teises; viešųjų ir valstybinių įstaigų tarybose – po balsą darbuotojų atstovams; darbuotojams priklausančių įmonių rėmimas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (Nr. 8) profesines sąjungas prisimena savo programoje kalbėdama apie mokytojo profesijos patrauklumą: „Tardamiesi su mokytojų profsąjungomis, parengsime mokytojų poreikius atitinkančią ir valstybės galimybes tenkinančią darbo užmokesčio sistemą“

Taip pat rinkimų programoje žadama „skatinti kolektyvines derybas ir kolektyvinių sutarčių sudarymą bei vykdymą“, „stiprinti profesines sąjungas kaip kolektyvinių derybų ir socialinio dialogo institutą, darbo ginčų komisijų nepriklausomumą“.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (Nr. 11) savo programos skyriuje „Socialinė ekonomika, šeimos stiprinimas ir socialinis dialogas“ taip pat rašo apie streikų liberalizavimą: „stiprinsime socialinį dialogą, įvesime kolektyvines sutartis įmonėse, taikančiose suminį darbo laiko skaičiavimą ir pamaininį darbą bei papildomus socialinius įsipareigojimus visoms įmonėms, naudojančioms viešuosius pinigus. Liberalizuosime streiko teisę“.

Ši partija taip pat ketina aktyviai dalyvauti ES diskusijoje dėl 4 darbo dienų savaitės, trumpinti sunkiausiai dirbančių žmonių – pamaininio grafiko darbuotojų – maksimalų darbo valandų skaičių.