2023-ieji nestokojo svarbių sprendimų darbuotojams ir piliečiams

Mūsų skėtinė organizacija – Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacija (EPSU) – informuoja, kad šie metai baigiasi naujais svarbiais Europos Parlamento (EP) ir Europos Tarybos (ET) priimtais teisės aktais Europos darbuotojams ir piliečiams:

• Teisės aktai, reglamentuojantys dirbtinį intelektą (DI). Puiku, kad tam tikros sistemos, pvz., biometrinis stebėjimas ir Kinijos valdžios institucijų naudojami socialinio kreditavimo tipai, bus uždraustos, o poveikio pagrindinėms asmens duomenų apsaugos teisėms vertinimas bus privalomas. Tačiau didelį susirūpinimą kelia paliktos spragos, liečiančios darbo vietas, todėl profesinės sąjungos ragina priimti direktyvą, reglamentuojančią DI panaudojimą darbo vietoje.
• Direktyva, skirta apsaugoti platformų darbuotojus, ypač nuo klaidingo priskyrimo prie savarankiškai dirbančių asmenų, dėl ko platformų darbuotojai netektų teisės į socialinę apsaugą.
• Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyva. Joje nustatomi standartai, kuriuos didelės įmonės turės taikyti visoms savo tiekimo grandinės įmonėms.
• ES Elektros rinkos strategija, kurioje numatytas ir elektros atjungimo draudimas skurdžiau gyvenantiems piliečiams. Dėl šios nuostatos EPSU, kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis, kovojo net 10 metų.
• EP ir ET tęsia diskusijas dėl Vieno leidimo direktyvos, kuri leistų trečiųjų šalių piliečiams kreiptis dėl leidimo dirbti ir gyventi. Taip pat bus pradėtos derybos dėl Europos sveikatos duomenų erdvės.

Europos Sąjungos (ES) fiskalinės taisyklės:

Gruodžio 13–14 d. vykusiame Europos Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime nepavyko apsispręsti dėl naujų fiskalinių taisyklių, susijusių su ekonomine politika, ir nėra aiškumo, ar kol kas bus išlaikyta išimties išlyga, leidžianti vyriausybėms 2024 m. turėti tam tikrą veiksmų laisvę formuojant išlaidas. fiskalinio konsolidavimo šalininkų nesutarimai davė paskatą vyriausybėms pradėti griežto taupymo priemones 2024 m. Gruodžio 12 d. vykusi Europos profesinių sąjungų demonstracija Briuelyje subūrė per 15 000 darbuotojų, kurie išreiškė nepritarimą griežto taupymo priemonėms.

Nuotolinis darbas ir teisė atsijungti:

Europos Parlamentas su Europos užimtumo komisaru Nicolas Schmit aptarė nesėkmingas tarpsektorines derybas dėl nuotolinio darbo ir teisės atsijungti. EPSU kartu su darbdaviais ragino Europos Komisiją (EK) imtis veiksmų dėl susitarimo įgyvendinimo dabar, o N. Schmit pažadėjo greitai reaguoti. Šiuo tikslu EK pirmininkė Von der Leyen sušaukė socialinių partnerių aukščiausiojo lygio susitikimą, vyksiantį jau ateinančiais metais, Val Duchesse pilyje, Briuselyje. Pirmasis aukščiausiojo lygio susitikimas Val Duchesse įvyko dar 1985 m. Jį inicijavo tuometinis EK pirmininkas Jacques’as Delorsas. Tąkart šis susitikimas paskatino Europos socialinio dialogo atsiradimą.

Minimalus atlyginimas ir kolektyvinės derybos:

EPSU tęsia diskusijas apie tai, kaip panaudoti Adekvataus minimalaus darbo užmokesčio direktyvos nuostatas nacionalinių veiksmų planams, siekiant paskatinti kolektyvines derybas. Tokie planai bus privalomi šalyse, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis yra mažesnė nei 80 proc. – slenkstis, žemiau kurio šiuo metu yra 19 ES valstybių narių, įskaitant Lietuvą. Direktyvos įgyvendinimas taip pat sudaro prielaidas stiprinti ir išplėsti kolektyvinių derybų aprėptį viešųjų paslaugų srityje.

Klimato kaita:

Į COP28 susitarimą Dubajuje buvo įtrauktas ir perėjimo nuo iškastinio kuro klausimas. Tačiau įsipareigojimai yra veikiau „popieriniai”, nepaisant daugybės ženklų, rodančių, kad žemės klimato sistemos susiduria su rimtais iššūkiais, biologinė įvairovė labai sumažėjo, o ledynai nesiliauja tirpti.

Karas Gazoje ir Ukrainoje:

EPSU požiūriu, ES požiūris į konfliktą tarp Izraelio ir Gazos tebėra nepatenkinamas. Tęsiantis karui, daug civilių žūsta, o viešoji infrastruktūra, įskaitant ligonines, beatodairiškai naikinama. Tiek EPSU vykdomasis komitetas, tiek Tarptautinės viešųjų paslaugų profesinės sąjungos (PSI) vykdomoji valdyba priėmė pareiškimus, raginančius nutraukti ugnį. Tęsiasi ir Rusijos agresija prieš Ukrainą ir Ukrainos okupacija tęsiasi. Šie konfliktai turi baigtis, kad tautos galėtų gyventi taikiai ir saugiai, kurdamos socialinį teisingumą, demokratiją ir galimybę dirbti vardan visų klestėjimo bei gerovės.

Tad pradėdami naujuosius, mintis kreipiame į darbuotojus ir žmones bei jų teises.