Spalio 15 d. Dubline vyko Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos (EPSU) susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio skirta ES viešųjų pirkimų taisyklių reformai. Jame dalyvavo Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininkės pavaduotoja Jurga Subačiūtė-Žemaitienė.
Viešieji pirkimai sudaro apie 15 % Europos Sąjungos (ES) bendrojo vidaus produkto (BVP), o Lietuvos mastu 12,5% todėl tai nėra vien techninė procedūra, kaip prekę ar paslaugą nupirkti pigiausiai.
Viešieji pirkimai – tai svarbus ekonominės ir socialinės politikos instrumentas, galintis tiesiogiai veikti darbo sąlygas, atlyginimus, viešųjų paslaugų kokybę, mokesčių surinkimą ir Europos strateginį savarankiškumą.
EPSU pabrėžia, kad viešieji pinigai turi būti naudojami ilgalaikei viešajai vertei kurti, o ne vien mažiausiai pradinei kainai siekti.
Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kad viešieji kontraktai remtų kokybiškas darbo vietas, kolektyvines derybas, tinkamas darbo sąlygas ir atsakingą mokesčių mokėjimą. Profesinės sąjungos siekia, kad socialiniai kriterijai – darbo teisės, kolektyvinių sutarčių ir mokestinių įsipareigojimų laikymasis – būtų ne vien rekomendaciniai, bet realiai taikomi ir patikrinami.
Labai iliustratyviai nuskambėjo klausimas apie didžiųjų technologijų bendroves, tokias kaip Palantir, Microsoft ar Amazon. Viešajam sektoriui vis labiau perkant duomenų, debesijos ir dirbtinio intelekto paslaugas, kyla ne tik kainos, bet ir duomenų kontrolės, mokesčių, priklausomybės nuo ne Europos tiekėjų bei skaitmeninio suvereniteto klausimai.
EPSU pozicija – viešieji pirkimai turėtų stiprinti Europos strateginę autonomiją ir užtikrinti, kad viešieji duomenys nebūtų nekontroliuojamai panaudojami antriniais tikslais ar perduodami tretiesiems asmenims.
Kitas labai konkretus pavyzdys – naujoji Airijos vaikų ligoninė Dubline.
Projektas iš pradžių buvo vertinamas maždaug 650 mln. eurų, o dabar jo numatoma kaina siekia apie 2,2 mlrd. eurų, projektas smarkiai vėluoja, o 2026 m. vis dar nebuvo aiški galutinė projekto užbaigimo data. Tai svarbus aspektas iliustruojantis, kodėl piniginė projekto vertė negali būti vertinama tik konkurso paskelbimo ar sutarties pasirašymo momentu – būtina vertinti visą projekto gyvavimo ciklą, rizikas, priežiūros, finansavimo ir eksploatavimo kaštus.
Diskutuota ir apie artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį. Viešųjų pirkimų reforma tuo metu gali būti vienas svarbių klausimų, todėl Lietuvos pozicija ir gebėjimas rasti balansą tarp supaprastinimo, strateginės autonomijos, socialinių kriterijų ir viešojo intereso bus itin reikšmingi.
Profesinių sąjungų žinutė aiški: viešieji pinigai turi kurti viešąją vertę. Jie turi remti ne pigiausią pasiūlymą bet kokia kaina, o kokybiškas paslaugas, kokybiškas darbo vietas ir stiprias viešąsias paslaugas.
