ES Teisingumo Teismas atvėrė kelią socialiai atsakingiems viešiesiems pirkimams

Įmonėms, kurios dėl darbo užmokesčio ir sąlygų derasi su profesinėmis sąjungomis, gali būti teikiamas prioritetas laimint viešuosius pirkimus. – tai kovo 5 d. nutartimi patvirtino Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas.

Teismas nusprendė, kad socialinių kriterijų, įskaitant kolektyvinių derybų skatinimą, įtraukimas į viešųjų pirkimų konkursus neprieštarauja ES Viešųjų pirkimų direktyvos 67 straipsniui („ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas“).

Teismas taip pat konstatavo, kad darbo sąlygos yra neatsiejama viešųjų sutarčių įgyvendinimo dalis. Perkančiosios organizacijos gali vertinti pasiūlymus ir pagal palankesnes darbuotojams sąlygas nei numatyta sektoriaus kolektyvinėse sutartyse.

Kodėl šis sprendimas svarbus

Pagal viešųjų pirkimų taisykles, laimi ne visada tas, kuris pasiūlo mažiausią kainą, o tas, kurio pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias, bet tai retai užtikrina paslaugos kokybę bei pakankamą atlyginimą ir darbo sąlygas darbuotojams – atvirkščiai, įmonės, pasiūliusios mažiausią kainą, galiausiai priverstos „karpyti” darbuotojų garantijas, darbo užmokestį ar atleisti darbuotojus.

Teismo sprendimu, viešųjų pirkimų metu įmonės bei organizacijos gali teikti pirmenybę toms įmonėms, kurios savo darbuotojams moka daugiau ir aktyviai bendradarbiauja su profesinėmis sąjungomis. Tai nelaikoma piktnaudžiavimu ar rinkos iškraipymu – tai teisėtas būdas siekti aukštesnių darbo standartų bei kokybiškesnių darbo vietų – o tai gerina ir paslaugų kokybę.

2 trilijonai – geresniems darbo standartams

Šis sprendimas – itin svarbus momentas profesinių sąjungų kampanijoje siekiant užtikrinti, kad kasmet per viešuosius pirkimus ES išleidžiami apie 2 trilijonai eurų būtų naudojami darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygoms gerinti.

Šiuo metu dauguma viešųjų pirkimų sutarčių vis dar sudaromos remiantis vien mažiausios kainos kriterijumi. Tai daro spaudimą mažinti atlyginimus, blogina darbo sąlygas ir paslaugų kokybę.

Visos Europos mastu atlikta apklausa parodė, kad net 72 proc. ES gyventojų palaiko viešuosius pirkimus, kurie gerina darbuotojų padėtį per kolektyvines derybas.

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) pabrėžia, kad valstybės narės jau dabar gali taikyti šį sprendimą savo viešųjų pirkimų taisyklėse bei įgyvendinti praktikoje. Organizacija taip pat ragina Europos Komisiją (EK), peržiūrint viešųjų pirkimų direktyvas, užtikrinti, kad įmonės, kurių darbuotojams taikomos kolektyvinės sutartys, turėtų pranašumą konkursuose.

Profesinės sąjungos: sprendimas tapo lūžio tašku

„Valytojai, apsaugos darbuotojai, statybininkai – tai tik dalis milijonų žmonių, dirbančių pagal viešuosius kontraktus. Vis dar daug jų gauna per mažus atlyginimus arba dirba pavojingomis sąlygomis, nes konkursai laimimi vien dėl mažiausios kainos. Šis Teismo sprendimas turėtų tapti lūžio tašku: jis aiškiai parodo, kad viešieji pirkimai gali ir turi būti naudojami darbo kokybei gerinti, teikiant pirmenybę įmonėms, kurios gerbia darbuotojų teisę į kolektyvines derybas”, – akcentuoja ETUC generalinė sekretorė Esther Lynch.

Anot jos, nors valstybės narės jau gali taikyti šį sprendimą, EK privalo panaikinti teisinį neapibrėžtumą, su kuriuo susiduria perkančiosios organizacijos, siekiančios vykdyti socialiai atsakingus viešuosius pirkimus.

„Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas parodo, kad dabartinė ES viešųjų pirkimų sistema yra neaiški ir neefektyvi. Ji turėtų ne trukdyti, o padėti savivaldybėms kurti kokybiškas darbo vietas ir teikti aukštos kokybės paslaugas gyventojams.

Europos teisėkūros institucijos dabar turi pasinaudoti artėjančia viešųjų pirkimų reforma. Perkančiosios organizacijos, paslaugų teikėjai, darbuotojai ir piliečiai tikisi teisinės sistemos, kuri skatintų kolektyvines derybas ir kokybiškas paslaugas”, – apibendrina Europos paslaugų sektoriaus profesinės sąjungos (UNI Europa) regiono sekretorius Oliver Roethig.

Total
0
Shares
Ankstesnis straipsnis

LPSK tarybos posėdyje – sprendimai dėl įstatų, veiklos krypčių ir finansų

Skaitykite toliau
Kartu stiprinkime darbuotojų bendruomenę!
Deklaruodami pajamas už 2025 m. skirkite 0.6 proc. nuo sumokėto GPM.
Sužinoti daugiau