Lapkričio 17 d. vykusiame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos valdybos posėdyje buvo aptarta situacija skirtinguose sektoriuose, pristatytas organizacijos Veiklos krypčių projektas, apžvelgtos tarptautinės profesinių sąjungų naujienos, darbo teisės pokyčiai.
Viešojo sektoriaus darbuotojų iššūkiai
Kultūros sektoriaus situaciją pristatė Aleksandras Posochovas, laikinai atstovaujantis Lietuvos kultūros darbuotojų profesinių sąjungų federacijai. Jo teigimu, kultūros darbuotojai vis dar susiduria su ilgalaikiu nepakankamo finansavimo palikimu, atlyginimų atotrūkiu ir neproporcingais darbo krūviais. Nors sektoriuje nuolat deklaruojama siekiamybė išlaikyti talentus, realūs sprendimai juda lėtai, o sisteminiai pokyčiai stringa dėl politinės valios trūkumo, kuris buvo juntamas ilgą laiką. A. Posochovas, pažymėjo, kad planuojamas susitikimas su naujai paskirta LR Kultūros ministre Vaida Aleknavičiene, kurio metu tikimasi aptarti sektoriaus darbuotojų asignavimų darbo užmokesčiui klausimus.
Švietimo sektoriaus problematiką pristatė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas. Anot jo, derybos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo vyksta nelengvai, nors pasirašytoje šakos kolektyvinėje sutartyje yra įtvirtinti principai, užtikrinantys nuoseklų atlyginimų augimą. Po profesinės sąjungos pastangų ministerijos pirminis siūlymas 2026 metams padidinti finansavimą 70 mln. eurų buvo gerokai pakoreguotas – skirta jau 147 mln. eurų, o bendra 2026–2028 m. suma siekia 441 mln. eurų. Esminis LŠMPS pasiektas rezultatas – susitarimas, jog nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. mokytojų atlyginimai didės 11,5 proc. Padidintas procentas lemia aukštesnę bazę tolesniems atlyginimų didinimams, todėl yra itin svarbus ilgalaikiam atlyginimų augimui.
Tuo metu teisėsaugos sektoriaus klausimus pristatęs Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės pavaduotojas Rimantas Liepa informavo apie lapkričio 25 d. vyksiančią protesto akciją. Pareigūnai siekia didesnių asignavimų darbo užmokesčiui valstybės biudžete bei geresnių darbo sąlygų. Pasak R. Liepos, pareigūnų bendruomenė nebegali toleruoti daugelį metų kartojamo pažadų ciklo, kuris nėra lydimas realių sprendimų, todėl viliasi platesnio profesinių sąjungų solidarumo.
Pristatytas Veiklos krypčių projektas
Posėdžio metu aptarti ir klausimai, svarstomi Trišalės tarybos posėdyje, taip pat VIII LPSK suvažiavimo organizavimo aktualijos.
LPSK pirmininkės pavaduotojas Artūras Černiauskas informavo, kad kyla diskusijos dėl Darbo kodekso 60 straipsnio pakeitimo. Visgi, jo nuomone, šio straipsnio koreguoti nereikėtų – vietoje to siūlytina didinti kompensacijas darbuotojams, mokant jas iš Ilgalaikio stažo išmokų fondo. Toks sprendimas leistų išlaikyti aiškų ir stabilų reguliavimą, kartu gerinant darbuotojų socialines garantijas.
Aptarti ir LPSK Veiklos gairių darbo grupės rezultatai, kuriuos pristatė šios grupės atstovai Jūratė Čilinskaitė ir Jonas Januškevičius. Pasak jų, darbo grupė siekė pateikti strategiškai nuoseklų ir įgyvendinamą dokumentą. Jie pabrėžė, kad veiklos kryptys parengtos laikantis realistiškų ir pamatuojamų kriterijų, laikantis aiškios struktūros, akcentuojamas organizacijos atsparumas, kuris turi esminę reikšmę veiksmingam organizacijos veiklos įgyvendinimui. Darbo grupės siūlymu, LPSK ateities strategija turėtų būti grindžiama trimis elementais: aiškiomis veiklos kryptimis, konkrečių priemonių planu bei manifestu, kuriame būtų trumpai pristatomi kertiniai organizacijos veiklos akcentai.
Valdyba patvirtino Veiklos krypčių projektą – dabar dėl jo bus diskutuojama LPSK Tarybos posėdyje, o galiausiai bus tvirtinamas VIII LPSK suvažiavime, įvyksiančiame 2026 m. gegužės 8 d.
Posėdžio dalyviai informuoti apie svarbiausias tarptautines aktualijas: Europos Parlamento siekį apriboti algoritmų naudojimą darbo vietose, kad sprendimai nebūtų priimami vien skaitmeninių sistemų, be darbuotojų įsitraukimo, taip pat dvejus metus besitęsiantį „Tesla“ streikas, tapusį kovos už Švedišką socialinį modelį simboliu.
Svarbi žinia – ES Teisingumo Teismo sprendimas dėl Adekvataus minimalaus darbo užmokesčio direktyvos. Teismas pasisakė už tolesnį Direktyvos galiojimą bei taikymą valstybėse narėse, tačiau anot jo, ES negali nurodyti konkrečių kriterijų, pagal kuriuos valstybės privalomai skaičiuotų minimalų mėnesinį atlyginimą. Direktyvos esmė nepasikeitė: valstybės narės turi užtikrinti teisingą minimalų atlyginimą ir siekti aukštos kolektyvinių derybų aprėpties.
