Kovo 26-27 d. Vilniuje, „Holiday Inn“ konferencijų centre, įvyko Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos (EPSU) Šiaurės-Rytų regiono atstovų susitikimas. Jame dalyvavo viešojo sektoriaus darbuotojų atstovai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Sakartvelo ir Armėnijos.
Susitikimo dalyviai diskutavo apie darbuotojų teisių iššūkius ir ateities prioritetus atstovaujamose šalyse.
Renginio dalyvius sveikino Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininkė Dalia Jakutavičė.
„Mes suprantame, kad tose vietose, kur silpnos profesinės sąjungos, – ten dažnai silpni ir darbuotojų balsai. O kur nėra stipraus socialinio dialogo – ten kyla susipriešinimas, nepasitikėjimas ir netgi socialinis nestabilumas. Būtent todėl mūsų bendras darbas EPSU tinkle yra gyvybiškai svarbus“– atkreipė dėmesį LPPSF vadovė.
Diskusijoje dalyvavo ir Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Ji pažymėjo, kad nuo balandžio 1 dienos darbą pradės naujas Socialinio dialogo skyrius prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuris padės Trišalei Tarybai stiprinti socialinį dialogą ir siekti kolektyvinių sutarčių apimties. Bus skiriamas dėmesys kolektyvinių derybų plėtrai privačiame sektoriuje.
Pasak ministrės, bus stengiamasi, kad viešuosiuose pirkimuose papildomų balų gautų įmonės, kurios turi galiojančias kolektyvines sutartis.
Taip pat svarbu sukurti nemokamo ir efektyvaus darbo ginčų sprendimo mechanizmą valstybės tarnautojams.
„Europa turi būti susitelkusi – kokias vertybes ir garantijas pavyks išsaugoti šiuo geopolitiškai sunkiu metu, tai turėsime ir ateityje. Šiandien turime siekti dviejų lygių saugumo – socialinio saugumo šalies viduje ir išorinio saugumo, pabrėžiant Ukrainos pergalę. Jei šalies viduje žmonės nesijaus saugiai ir pilietiškai, tai investicijos vien į gynybą tampa bevaisės”, – pažymėjo I. Ruginienė.
Į renginį atvyko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinasis pirmininkas Audrius Gelžinis. Jis kalbėjo apie augančią narystę šioje organizacijoje – šiuo metu LPSK vienija per 53 tūkst. įvairių šakų darbuotojų.
Jis sakė, kad prie profesinių sąjungų narystės ir jų stiprinimo prisideda Nacionalinės kolektyvinės sutarties (NKS) nuostatos, gyventojų skiriama 0,6 proc. nuo GPM parama. Taip pat LPSK vadovas kaip gerosios praktikos pavyzdį įvardino Darbo ginčų komisijų darbą.
Tiesa, A. Gelžinis pažymėjo, kad dar yra iššūkių: jaunų darbuotojų idividualizmas, per mažas kolektyvinių sutarčių skaičius, ypač privačiame sektoriuje, migrantų integracija, platformų darbuotojų teisės, sudėtingos streikų procedūros, per mažos baudos bei sankcijos darbdaviams, kt.
Tuo metu EPSU generalinis sekretorius Jan Willem Goudriaan atkreipė dėmesį į klausimus, kuriuos šiuo metu sprendžia jo atstovaujama organizacija Europos mastu.
Anot jo, didelį nerimą kelia darbuotojų teisių ir demokratijos suvaržymas Turkijoje, Vengrijoje, ultradešiniųjų politinių jėgų suaktyvėjimas Europoje, spaudimas darbuotojams dėl konkurencingumo, oligarchų įtaka politiniams sprendimams.
EPSU taip pat aktualūs sprendimai, susiję su ES fiskalinėmis taisyklėmis, viešaisiais finansais ir išlaidomis – baiminamasi, kad lėšų gynybai poreikis gali sumažinti viešųjų finansų fondus, o tai galimai atsilieps viešųjų paslaugų kokybei, investicijoms.
EPSU dalyvauja ir teisėkūros procesus, kurie įtakoja darbuotojų sąlygas: svarbių ES direktyvų, nustatančių teisingo perėjimo, minimalaus mėnesinio atlygio, dirbtinio intelekto įtaką, priėmime ir įgyvendinime.
J. W. Goudriaan pažymėjo, kad birželio 23 d. bus minima dar 2003 metais Jungtinių Tautų paskelbta Viešųjų paslaugų diena. Ja siekiama priminti apie tai, jog valstybių demokratija ir sėkmingas valdymas be kokybiškų viešųjų paslaugų – neįmanomi, apie šių paslaugų vertę ir naudą visuomenei. Jis paragino organizacijas paminėti šią dieną.
Susitikimo dalyviai išreiškė palaikymą Sakartvelo ir Estijos kolegoms, kurie susiduria su darbuotojų bei profesinių sąjungų teisių suvaržymu politinių pokyčių kontekste.
