Iliustracija: ilo.org
Tarptautinė darbo organizacijos (TDO) atlikta studija parodė, kad skubus politinis atsakas į COVID-19 pandemiją ir priemonės, skirtos spręsti jos socialinį ir ekonominį poveikį, daugumoje šalių ir teritorijų veikė kaip trišalius partnerius vienijanti tema.
Visgi šis tyrimas taip pat atskleidė, kad COVID-19 krizė dar kartą išryškino poreikį didinti socialinio dialogo mechanizmų įtraukumą ir veiksmingumą.
Keletas svarbesnių šio tyrimo pastebėjimų:
- 133 iš 187 TDO šalių-narių pasitelkė socialinį dialogą, kaip įrankį dialogo formuojant pagalbos priemones, siekiant sušvelninti pirmosios COVID-19 pandemijos bangos pasekmes darbo pasaulyje. Tai apėmė derybas, konsultacijas, arba apsikeitimą informacija tarp vyriausybių ir nacionalinių darbdavių bei darbuotojų atstovų organizacijų.
- Pusė iš minėtų 133 šalių panaudojo trišalį socialinį dialogą (vyriausybės, darbdaviai ir darbuotojai), kaip ekonomikos ir užimtumo skatinimo priemonę, įskaitant fiskalinę ir pinigų politiką, apsaugant verslus ir darbo vietas.
- 17 TDO narių dėl pagalbos priemonių tarėsi dvišalio dialogo (darbuotojai ir darbdaviai) principu. Tam pasitelkti 2 būdai: arba buvo siekiama išlaikyti verslo tęstinumą, darbo vietas ir pajamas, taikant, pavyzdžiui, trumpalaikio darbo schemas, arba inicijuojant pagalbos priemones darbo vietose, pavyzdžiui, dvišaliai susitarimai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos.
- Daugiau nei 50 šalių per minėtą laikotarpį rėmėsi ir dvišaliu, ir trišaliu socialiniu dialogu.
- Buvo susitarta dėl 177 rezultatyvių gairių, sutarčių, ar kitų priemonių pandemijai suvaldyti.
- Būtina pašalinti bet kokias teisines ir praktines kliūtis, kad socialinis dialogas galėtų vykti sklandžiai, pavyzdžiui, kliūtis, susijusias su darbuotojų ir darbdavių organizacijų autonomija ir jų gebėjimais.
- Socialinis dialogas tampa itin svarbiu ir atsigavimo po pandemijos fazėje siekiant apsaugoti darbuotojų teises ir saugias darbo sąlygas.
Parengta pagal ilo.org informaciją
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos informacija
