Balandžio 5 dieną, Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos posėdyje valstybės institucijų, darbdavių bei profesinių sąjungų atstovai, be kita ko, aptarė darbuotojų saugos ir sveikatos kompetencijų įgijimo probemas ir aktualijas. Posėdyje dalyvavo ir Federacijos atstovai – koordinatorius Antanas Gervylius ir Elektros energetikos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas bei LPSK darbų saugos specialistas Darius Jasiūnas, kuris pirmininkavo šiam posėdžiui.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė pateikė informaciją, jog daugelio darbdavių nuomone, pakartotinai darbo vietoje apmokyti darbuotojus esą yra netikslinga, nes dirbti ateina jau paruošti specialistai, mokantys saugiai atlikti darbą. Tačiau pranešėja pabrėžė darbuotojų saugos ir sveikatos svarbą bei priminė, kad yra įstatymų reikalavimai, Europos Sąjungos direktyvos, kurios nenuneigia darbdavio atsakomybės nepriklausomai, ar darbuotojas išklausys mokymus, ar ne. Todėl darbo vietoje atsakomybė dėl darbuotojo saugos ir sveikatos yra tenkanti darbdaviui – darbuotojas, atėjęs į darbo vietą, turi būti ne tik formaliai supažindinamas su saugos ir sveikatos taisyklėmis, tačiau realiai išmokomas ir instruktuojamas, kaip dirbti konkrečioje vietoje. E. Radišauskienė priminė, jog tai pabrėžia ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos: kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, turi būti organizuojami mokymai.
Direktorė pateikė ir verčiančius suklusti statistinius duomenis: Lietuva priskiriama toms valstybėms, kuriose yra didžiausias nelaimingų atsitikimų skaičius darbo vietoje, ženkliai lenkiantis Europos Sąjungos vidurkį. 2012 m., dirbant pavojingus darbus, įvyko 37 proc. mirtinų ir 35 proc. sunkių, 2013 m. atitinkamai 37 proc. ir 32 proc., 2014 m. – 43 proc. ir 32 proc., 2015 m. – 42 proc. ir 28 proc. nelaimingų atsitikimų darbe, todėl darbuotojų mokymai yra būtini.
E. Radišauskienė pabrėžė, kad šiuo metu Seime yra pateiktas darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimas, kuriame nebereikalaujama turėti pažymėjimą asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, tačiau tai neturėtų būti taikoma dirbantiems pavojingus darbus asmenims. Kaip ir iki šiol, turėtų galioti nuostata, jog dirbti su potencialiai pavojingais įrenginiais yra leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminą.
Posėdžio dalyviai pabrėžė, jog, atsižvelgiant į minėtą nelaimingų atsitikimų statistiką, darbdaviams neturėtų užtekti diplomo priedo su užrašu „moka saugiai dirbti“, tačiau turi būti periodiški darbuotojų saugos ir sveikatos mokymai, priklausomai nuo darbo pobūdžio ir pavojingumo.
Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Giedrius Mažūnaitis pasiūlė parengti darbų ir profesijų žemėlapį, kuris atspindėtų, kokios kvalifikacijos ar kompetencijų yra reikalaujama iš darbuotojų atliekant tam tikrus darbus bei kokios institucijos ir už kokius mokymus atsakingos (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Energetikos ministerija, Vidaus reikalų ministerija). Posėdžio dalyviai pritarė G. Mažūnaičio siūlymui ir nutarė kreiptis į LR Ūkio ministeriją su prašymu parengti tokį žemėlapį ir, išanalizavus šią informaciją, kartu su Švietimo ir mokslo ministerija spręsti klausimą dėl galimybės integruoti specifinius mokymus, suteikiančius kompetencijas, už kurių reglamentavimą atsakingos atskiros ministerijos, į profesinio mokymo kvalifikacines programas.
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos informacija
