Kol profesinės sąjungos analizuoja ir diskutuoja apie minimalaus mėnesinio atlyginimo realijas ir perspektyvas, pramonės įmonės, ypač regionuose, jau šiandien yra priverstos riboti gamybos plėtrą – vis skaudžiau atsiliepia kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, nors nedarbas šalyje išlieka ganėtinai didelis.
Įmonės pradeda varžytis dėl darbo jėgos didindamos atlyginimus, o ekspertai ragina valdžią sukurti efektyvią techniškųjų specialybių studijų paramos sistemą ir pradėti diskusijas apie mažesnį darbo jėgos apmokestinimą.
„Panevėžyje kvalifikuotų darbuotojų problema vis aštresnė. Tai iš dalies stabdo ir mūsų įmonės plėtrą – šiemet galėtume parduoti vos ne dvigubai daugiau produkcijos nei dabar planuojame, paklausa yra, tik nėra kas gamintų“, – sako Mantas Gudas, Panevėžio metalo apdirbimo UAB „Metalistas LT“ generalinis direktorius. Įmonė šiemet viliasi priimti 20 naujų darbuotojų, ir tai bus riba – daugiau tinkamų darbuotojų rasti nesitiki.
„Patys bandome kurti profesinio rengimo centrą, mokome metalą virinti ir lankstyti. Tokiu keliu eina nemažai įmonių, nes valstybė tokių specialistų nesugeba parengti, o vyresnieji – išvažiavę“, – nurodo p. Gudas.
Su kvalifikuotų darbuotojų stygiumi susiduria ir aukštųjų technologijų kvėpavimo sistemų gamybos UAB „Intersurgical“ – Pabradėje, kur įsikūrusi įmonė, jų tiesiog nėra. Sigitas Žvirblis, „Intersurgical“ generalinis direktorius, skaičiuoja – iš 1.500 „Intersurgical“ darbuotojų Pabradėje gyvena tik apie 580. Likusius įmonė autobusais kasdien atsiveža iš Švenčionių, Švenčionėlių, Molėtų, Vilniaus, tai įmonei per metus kainuoja apie 800.000 Lt.
„Jeigu šiandien reikėtų periferijoje sukurti aukštesnės pridėtinės vertės gamybos įmonę, nieko neišeitų – čia nėra tų, kurie galėtų dirbti. Įmonę prieš beveik 20 metų kūrėme su inžinieriais iš byrančios „Sigmos“, „Ventos“, „Snaigės“, šiandien tokio potencialo nerastume“, – aiškina p. Žvirblis. Anot jo, techninį išsilavinimą turinčiam specialistui įmonė moka „tikrai ne minimumą ir ne du minimumus“, tačiau pakankamai žmonių, kurie ryžtųsi važinėti į Pabradę ar čia apsigyventi, rasti sunku.
Konkuruoja atlyginimais
Didmiesčiuose verslui kiek lengviau – čia susitelkę daugiau kvalifikuotų specialistų, tačiau dėl jų tenka konkuruoti siūlant patrauklius atlyginimus.
„Darbuotojų trūkumu kol kas nesiskundžiame, žmonių randame. Mūsų atlyginimai kiek aukštesni nei rinkoje, nes norime išlaikyti stiprius specialistus ir pasiimti tokius iš rinkos. Geriau turėti kiek mažiau žmonių, bet geresnių, kurie darbus padaro taip, kaip reikia. O įmonės sąnaudos su tais aukštesniais atlyginimais daug nepadidėja, nes veiklos rezultatai geresni“, – pasakoja Arūnas Akstinas, Kauno etikečių ir pakuočių gamybos UAB „Aurika“ vadovas.
Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas, teiginius, kad kvalifikuotų darbuotojų stokos nulemtas struktūrinis nedarbas Lietuvoje gilėja, paremia skaičiais.
„2012 m. laisvų darbo vietų skaičius pramonėje išaugo 11%, užimtumas padidėjo tik 4,5%. Vadinasi, įmonės buvo pasiryžusios samdyti naujų darbuotojų ir didinti darbo vietų skaičių, bet nesurado pakankamai žmonių, kurių kvalifikacijos lygis atitiktų įmonių norus ir lūkesčius“, – nurodo jis
Verslo guosti nelinkęs ir Gitanas Nausėda, finansų analitikas, SEB banko prezidento patarėjas. Jo vertinimu, kvalifikuotų darbuotojų problema jau po 1–2 metų Lietuvai taps ypač skausminga.
„Ekonomikos augimas išliks, tam tikros kvalifikacijos darbuotojų poreikis augs, nedarbo lygis toliau mažės, emigracija artimiausiais metais vargu ar apslops. Šios prielaidos verčia galvoti, kad struktūrinio nedarbo problema tik gilės ir gali įgyti kraštutines formas“, – prielaidas dėsto p. Nausėda. Jo nuomone, darbdaviams stengiantis prisitaikyti, turėtų stiprėti konkurencija dėl darbo jėgos – bus keliami atlyginimai, vienos įmonės aktyviau vilios darbuotojus iš kitų.
Ponas Izgorodinas pažymi, kad sparčiai auganti Lietuvos pramonė jau ir pernai didino atlyginimus, šiemet šios tendencijos nesikeis.
„Įmonių prognozės I ketv. yra gana optimistiškos, taip pat ir dėl atlyginimų. Minimaliosios mėnesio algos (MMA) pakėlimas turės įtakos ir vidutinio darbo užmokesčio didėjimui pramonėje – ne tik gaunantiems MMA, bet ir kvalifikuotiems specialistams. Įmonėms svarbu, kad išliktų skirtumai tarp nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo, nes tai išlaikytų specialistų motyvaciją dirbti“, – aiškina jis.
Emigracija ir motyvacija
Ekspertai vardija pagrindines priežastis, kodėl per krizę didžiulį nedarbo lygį fiksavusioje Lietuvoje ima trūkti darbuotojų – tai emigracija, socialines pašalpas gaunančių žmonių nenoras dirbti ir bandyti persikvalifikuoti, į rinkos poreikius neatsižvelgianti mokymo sistema, kuri rengia per daug socialinių mokslų specialistų ir jie sunkiai randa darbo, o per mažai – rinkoje paklausių inžinierių ir technikų.
„Pernai iš maždaug 40.000 moksleivių, kurie laikė valstybinius brandos egzaminus, 17.000 laikė istorijos egzaminą, vadinasi, buvo orientuoti į socialinius mokslus. O leidžiančius rinktis inžinerines ir technines specialybes fizikos ir chemijos egzaminus laikė apie 3.000, informacinių technologijų – apie 1.800 moksleivių“, – pažymi LPK analitikas.
Kita priežastis – per maža dalies visuomenės motyvacija dirbti, nes socialinės pašalpos nedaug skiriasi nuo minimaliojo mėnesio atlyginimo, koks neretai siūlomas mažiau kvalifikuotiems darbuotojams. „Dalis šių žmonių tampa amžinais bedarbiais, nes grįžti į darbo rinką ir stengtis persikvalifikuoti, jų manymu, neapsimoka – jie renkasi pašalpas ir nelegalų darbą“, – aiškina p. Izgorodinas.
Daug specialistų iš Lietuvos nudrenavo ir emigracija. Dar vieną smūgį ji smogė per ekonominę krizę, į svečius kraštus išginusi ir praradusius darbą, ir Lietuvoje dirbusius asmenis. „2011 m. 18% išvykusių Lietuvoje turėjo darbą. Daugiausia jų dirbo prekyboje, gamyboje, transporto, statybos, viešbučių ir restoranų versle – tai ūkio sektoriai, kurie prieš 2008 m. krizę daugiausia juto darbo jėgos stoką. Ekonomikai pradėjus stotis ant kojų ima trūkti ne tik aukštesnės ir aukštos kvalifikacijos inžinerijos, medicinos, IT specialistų, bet ir transporto ir statybų darbuotojų“, – nurodo Audra Sipavičienė, Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė.
Reikia analizės
Pono Izgorodino nuomone, esminis dalykas, kuris gali padėti stabilizuoti padėtį, – švietimo sistemos pertvarkymas taip, kad rengiami specialistai labiau atitiktų rinkos poreikius. „Būtina jau šiandien turėti aiškias darbo rinkos būklės prognozes – kiek ir kokių specialistų mums gali reikėti artimiausiais metais ir tolesnėje perspektyvoje“, – aiškina jis.
Dainius Pavalkis, švietimo ir mokslo ministras, jau žada, kad bus griežtinamas pernelyg liberalus studentų finansavimo krepšelių skirstymas – turėtų būti aiškesnis valstybės užsakymas reikalingiems specialistams rengti.
Pono Izgorodino manymu, reikėtų mažinti ir darbo jėgos apmokestinimą, jis Lietuvoje vienas didžiausių Europoje, o įmonės negali pasiūlyti solidesnio atlyginimo vien dėl to, kad gerokai didėtų jų sąnaudos. Tačiau tai greičiausia kirstų ant bankroto ribos balansuojančiai „Sodrai“.
Parengta pagal vz.lt informaciją
