Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacija (EPSU) kartu su kitomis organizacijomis siekė, kad direktyva būtų atmesta arba bent jau būtų aiškiai formuluojama, jog ji neapims viešųjų ir socialinių paslaugų. Tačiau nei šios išimtys, nei konkretūs pakeitimai, susiję su vandens sektoriumi, nebuvo priimti.
Jau greitai ES šalių narių vyriausybės ir EP nariai pradės diskusijas dėl direktyvos teksto. Jos vyks už uždarų durų, o galutinį sprendimą Europos Parlamentas priims kovą.
EPSU generalinio sekretoriaus pavaduotojas Janas Vilemas Gaudrianas (Jan Willem Goudriaan) pareiškė, jog Europos parlamento deputatai nubalsavo prieš Europos piliečius ir darbuotojus. Jo nuomone, dėl šios direktyvos daugelis valstybės teikiamų paslaugų gali būti perduota maksimalių pelnų besivaikantiems tiekėjams. O tai prieštarauja piliečių lūkesčiams: gauti patikimas, prieinamas viešąsias paslaugas ir demokratiškai kontroliuoti jų teikimą, atskaitos tašku laikant gyventojų poreikius ir paslaugų kokybę. Žmonės nenori, kad visuomeninės paslaugos taptų kelių asmenų pasipelnijimo šaltiniu.
EPSU jaudina tai, kad direktyva viešųjų pasaugų srityje įves konkurenciją, kuri galiausiai pablogins šių paslaugų kokybę. „Yra atlikta daugybė tyrimų, kurie rodo, kad tokiu atveju atsiranda pavojus augti išlaidoms, suprastėja darbo sąlygos ir auga nesaugus užimtumas. Direktyva skatins savivaldybes koncesijos būdu perduoti privačioms kompanijoms vandens tiekimą, šiukšlių išvežimą, socialines paslaugas. Nors ir nustatoma tam tikra sandorių vertės riba (8 mln. eurų), ji, atsižvelgiant į sutarčių ilgalaikiškumą, yra gana maža“, – teigiama Federacijos pranešime.
Nors viešųjų pirkimų konkursai turės būti rengiami pagal tam tikras taisykles, EPSU tvirtina, kad į jas turi būti įtraukti ir socialiniai bei ekologiniai kriterijai. Tik tokiu būdu esą valstybės lėšos tarnaus kuriant socialiai ir ekologiškai tvarią ateitį. EPSU taip pat siekė, kad direktyva garantuotų, jog valstybės institucijos galėtų reikalauti iš privačių įmonių laikytis kolektyvinių sutarčių, tačiau formuluotė, kurią EP priėmė, šiuo atžvilgiu yra „silpna“.
EPSU ir toliau skatins kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje ir stengsis daryti įtaką svarstant direktyvos tekstą. „Visuomeninės paslaugos yra pagrindinės Europos socialinio modelio vertybės, tarp kurių ir pagrindinių teisių gynyba, lygiateisiškumas, universalumas, tęstinumas, prieinamumas, vartotojų apsauga ir demokratinė kontrolė”, – sakoma pranešime.
Būtent dėl to EPSU tęsia Europos piliečių iniciatyvą už teisę į vandenį ir prieš vandens tiekimo paslaugų liberalizavimą.
Ten, kur vandens tiekimas jau privatizuotas, kenčia ir kokybė, ir kyla jo kainos
Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių vandens tiekimas gyventojams kol kas yra savivaldybių nuosavybė ir prerogatyva, tačiau labai greitai situacija gali pasikeisti – Briuselyje jau rengiami teisės aktai, atversiantys kelią įmonėms privatizuoti geriamąjį vandenį, kuris visuomet buvo ir turėtų išlikti visuomenine gėrybe, bet netapti preke.
Europos Komisijos atstovai tikina esą privatizavus vandens rinką vanduo taps labiau prieinamas Europos piliečiams, o jo kokybė bus ženkliai geresnė. Tačiau specialistai teigia, kad pažadai, kurie yra deklaruojami siekiant privatizuoti vandens tiekimą, neatitinka realybės: privačių kompanijų motyvas yra greitas pelnas, ir žadėtų planų gerinti vandens kokybę ir prieinamumą dažniausiai atsisakoma, nes tai reikalauja didelių investicijų, kurios greitai neatsiperka.
Priešingai, kai kurių miestų (Londono, Bordo) praktika rodo, kad geriamojo vandens, kaip ir bet kurios visuomeninės gėrybės, privatizavimas atneša tik liūdnus padarinius: vandens kokybė net pablogėja – tuomet privatūs vandens tiekėjai ima naudoti chemikalus, pavyzdžiui, chlorą, kad vanduo atitiktų bent minimalius higienos reikalavimus. Vis dėlto, net ir pablogėjus vandens kokybei bei prieinamumui, vandens tiekimo paslaugos pabrangsta, nes privačios įmonės siekia didinti savo pelną.
Štai Portugalijos mieste Pacos de Ferreira geriamojo vandens tiekimas prieš piliečių valią buvo perleistas privatiems investuotojams, ir gyventojai jau pajuto drastiškas šio žingsnio pasekmes: per keletą metų vanduo šiame mieste pabrango net 400 proc., ir tai – dar ne pabaiga: jis kasmet brangsta po 6 proc.
Tačiau, mes Europos piliečiai, bendromis jėgomis galime užkirsti kelią privačių kompanijų siekiams vandenį paversti brangia preke dalyvaudami Europos piliečių iniciatyvoje „VANDUO yra žmogaus teisė“ ir pasirašydami peticiją prieš geriamojo vandens privatizavimą.
Lietuvoje už iniciatyvą atsakinga Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija. Pasirašyti galima ir internetu.
Oficialus akcijos tinklalapis: right2water.eu
lprofsajungos.lt ir pramprof.lt informacija
