Šaltinis: infolex.lt
2012 m. spalio 22 d. Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinė grupė (ELSA Lietuva), siekdama supažindinti visuomenę su dabartine šalies energetinės nepriklausomybės situacija ir teisinėmis reguliavimo ypatybėmis, surengė konferenciją „Energetinės nepriklausomybės strategija 2020: tikslai ir teisinės priemonės joms pasiekti“.
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijoje pirmadienio popietę vykusioje konferencijoje susirinkusieji turėjo galimybę išklausyti advokatų kontorų LAWIN ir TARK GRUNTE SUTKIENE atstovų pranešimų, taip pat Visagino atominės elektrinės (toliau – VAE) Elektros rinkos projektų vadovo Tado Adomaičio pasisakymus.
Advokatų kontoros LAWIN asocijuotojo teisininko Andriaus Šimkaus pranešimas buvo apie Visagino atominės elektrinės projekto įgyvendinimo teisinius aspektus bei branduolinės saugos reikšmę įgyvendinant energetinio saugumo strategiją. Šiame pranešime buvo pastebėta, jog teisiškai po neseniai įvykusio referendumo metu priimto sprendimo dėl energetinės nepriklausomybės niekas nesikeis. A. Šimkus konferencijos dalyvius supažindino ir su pačia branduolinės energetikos teisės srities istorija bei principais, kurių bene svarbiausias yra darnaus vystymosi principas, reiškiantis, jog ūkinė veikla neturėtų sąlygoti nepagrįstos naštos ateities kartoms.
Investicijų apsaugos klausimais, kylančiais dėl gamtinių dujų ūkio reformos, pasisakė advokatų kontoros TARK GRUNTE SUTKIENE atstovas Albertas Šekštela. Pranešėjas aptarė keletą konkrečių tarptautinėje arenoje buvusių situacijų dėl investicijų apsaugos. Kaip viena iš investicijų apsaugos priemonių buvo paminėtas ekspropriacijos taikymas.
Advokatų kontoros LAWIN jaunesnysis teisininkas Edvinas Beikauskas apžvelgė atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimą bei Lietuvos patirtį Europos Sąjungos (toliau – ES) kontekste. Pranešime buvo nagrinėta bene vienintelė ES energetikos srityje priimta direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Kaip pranešėjo kolega A. Šimkus pastebėjo, neilgai trukus situacija turėtų keistis ir ES energetikos srityje turėtų pradėti griežti pirmuoju smuiku. Grįžtant prie direktyvos, vienas iš jos tikslų yra tas, kad bent 20 procentų energijos turi būti panaudota iš atsinaujinančių išteklių, kaip antai, vėjo energija, biomasė… E. Beikauskas atkreipė dėmesį į tai, jog nors neatsinaujinantys ištekliai ir yra sąlyginai pigesni nei atsinaujinantys, nes pastarųjų gamybos bei panaudojimo technologija yra labai brangi, vis tik atsinaujinantys ištekliai užtikrina energijos teikimo saugumą, šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų sumažėjimą ir pan. Be to, pranešėjas savo kalboje pasidžiaugė, kad teisinių kliūčių, trukdančių atsinaujinančių išteklių naudojimą, beveik nėra.
VAE Elektros rinkos projektų vadovas pasakojo apie elektros energijos rinkos liberalizavimą: etapus, patirtį ir teisinio reguliavimo praktiką. VAE atstovas pabrėžė, jog kiekviena šalis privalo nemenką dalį jai reikalingos energijos pasigaminti pati. Konferencijos dalyviams labai įsiminė T. Adomaičio pastebėjimas, jog po 2010 m. Lietuvos energetinė situacija pasikeitė kardinaliai, nes uždarius VAE Lietuva iš energiją eksportuojančių šalių tapo importuojančiąja. Šiuo metu importas siekia bene 70 proc. šalyje sunaudojamos energijos, kai tuo tarpu Europoje dideliu kieku laikoma jau ir 10 proc. importuojamos energijos.
Po pranešimų vyko diskusija tema – „Branduolinė energetika vs. atsinaujinančių išteklių energetika. Ar priešprieša neišvengiama?“. Pradžioje diskusijos pirmininkas A. Šimkus pasidalino nuomone, jog branduolinė energetika ir atsinaujinančių išteklių energetika yra nepelnytai supriešintos. Šiek tiek pašaržavęs teigė, jog Lietuvos gyventojai nenori nei energijos iš atsinaujinančių išteklių, nei branduolinės energijos, ką ir parodė referendumo rezultatai. Iš to išplaukia, jog lietuviams tinka tiek rusiškos dujos, tiek jų kaina. Kita vertus, VAE atstovas T. Adomaitis akcentavo, kad Lietuvai prisijungus prie kontinentinės Europos energetikos sistemos sumažės importo ir eksporto galimybės su Rytų šalimis ir Baltijos šalys nebebus baltąja sala senojo žemyno energetiniame žemėlapyje. Prisijungti prie minėtos sistemos Lietuva turėtų iki 2020 m., kai bus pastatytos jungtys, kuriomis Pabaltijo regionas bus prijungtas prie visos Europos energetinės sistemos. Žinoma, kainos visame regione turėtų tapti panašios.
Konferencijos metu pranešėjams vis minint atskirų energetikos sričių ambicingus projektus diskusijoje buvo išreikštas susirūpinimas, ar Lietuva pajėgi savo lėšomis juos įgyvendinti. Dalyviai buvo nuraminti, kadangi, kiek žinia, tokiems projektams tiesiogiai nėra skiriamos valstybės biudžeto lėšos, nes valstybė pasitelkia privačius investuotojus.
ELSA Lietuva nuoširdžiai dėkoja renginio globėjai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, visiems konferencijos dalyviams ir džiaugiasi galėjusi suteikti galimybę susipažinti su teisininkų profesionalų pozicijomis dėl valstybės energetikos politikos tikslų, strateginių energetikos projektų įgyvendinimo bei kitų energetikos srities aktualijų.
