TVF: būtina investuoti į darbuotojų įgūdžius, kelti našumą per investicijas bei laikytis viešųjų finansų drausmės

Balandžio 16 d. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė naujas pasaulio, įskaitant ir Lietuvą, ekonomikos prognozes. TVF vertinimu, minkštas pasaulio ekonomikos nusileidimas vis labiau tikėtinas: ekonomika tebėra atspari, o infliacija sparčiai slopsta. Vis dėlto ilguoju laikotarpiu ekonomikos augimas bus vangus dėl mąžtančio ekonominio potencialo. Todėl TVF ragina politikos formuotojus imtis struktūrinių reformų: kelti našumą didinant investicijas į inovacijas, padėti darbuotojams įgyti paklausių darbo įgūdžių, spartinti ekonomikos žaliąją ir skaitmeninę transformaciją, kartu užtikrinant viešųjų finansų drausmę.

Šiandien TVF prognozės mūsų šaliai jos tebėra palankios: šiemet šalies ekonomikos augimas atsigaus, o kitąmet – dar sustiprės, nors ir šiek tiek mažiau, nei prognozuota rudenį. Po 0,3 proc. smuktelėjimo pernai šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,2 proc. (–0,5 proc. p.), o kitąmet – 2,5 proc. (–0,1 proc. p.). Infliacija Lietuvoje slopsta gerokai sparčiau, nei TVF prognozavo rudenį: šiemet vidutinė metinė infliacija sudarys 1,5 proc. (–2,4 proc. p.), kitąmet – 2,3 proc. (–0,7 proc. p.).

Tiesa, nors šiemet ir kitąmet pasaulio BVP ir toliau didės po 3,2 proc., visgi tai yra reikšmingai lėtesnis tempas nei 3,8 proc. vidurkis 2000–2019 m. Pasaulio ekonomikos perspektyvas silpnina rusijos karas prieš Ukrainą, ilgalaikiai COVID-19 pandemijos padariniai, lėtas našumo augimas ir ryškėjantis geoekonominis susiskaldymas.

TVF numato, kad kainų augimas pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse, toliau slops. Jose infliacija lėtės nuo 4,6 proc. (pernai) iki 2,6 proc. (šiemet) ir 2,0 proc. (kitąmet). Anot TVF, nors infliacijos tendencijos yra palankios, tačiau iššūkis dar neįveiktas, todėl pinigų politikos užduotis tebėra sėkmingai galutinai suvaldyti infliaciją: esą svarbu, kad palūkanų normos būtų mažinamos nei per anksti, nei per vėlai.

Sulėtėjusio ekonomikos augimo tendencija ypač ryški euro zonoje: jos ekonomika pernai augo vos 0,4, šiemet ji turėtų augti 0,8, kitąmet – 1,5, o ilguoju laikotarpiu – 1,2 proc. Palyginkime: JAV ilguoju laikotarpiu numatoma beveik dvigubai spartesnė ekonomikos plėtra. Vangią euro zonos raidą šiemet lemia stabtelėjęs Vokietijos augimas (šių metų prognozė – 0,2 %) pramonės sektoriui tvarkantis su energijos kainų sukrėtimų padariniais. Šį poveikį iš dalies kompensuoja spartesnis pietinių Europos šalių – Graikijos, Ispanijos, Portugalijos – augimas dėl atsigaunančio turizmo sektoriaus ir mažesnio jautrumo energijos kainų šokui. 2024 m. vidutinė metinė infliacija euro zonoje turėtų sumažėti iki 2,4, o kitąmet – iki 2,1 proc.

Pasaulio ekonomikai stabilizuojantis, TVF pabrėžia poreikį grįžti prie viešųjų finansų drausmės, nutraukti krizės laikotarpio paramos priemones ir pažaboti valstybių skolos augimą.

TVF vertinimu, pagrindinės neigiamos rizikos: tolesnis geoekonominis susiskaldymas, užsitęsusi infliacija ir nauji kainų sukrėtimai dėl rusijos karo Ukrainoje ar kitos geopolitinės įtampos, pavyzdžiui, jei išplistų konfliktas Artimuosiuose Rytuose.

Vienas iš pagrindinių galimų teigiamų veiksnių yra sparčiau, nei numatoma, mažėjanti infliacija, o kitas – didesnis ekonomikos skatinimas viešosiomis lėšomis, šiemet vykstant rinkimams didelėje dalyje pasaulio šalių. TVF pažymi, kad tai turėtų trumpalaikį teigiamą poveikį pasaulio ekonomikos augimui, tačiau gali padidinti infliaciją. O tai neigiamai paveiktų ekonomikos augimą ilgesnėje perspektyvoje.