Trišalėje taryboje nuomonės dėl Nacionalinio susitarimo vykdymo priemonių plano išsiskyrė

Lapkričio 7 d. įvykusiame Trišalės tarybos posėdyje toliau buvo svarstomas spalio viduryje pasirašyto Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų likimas. Kadangi praeitame posėdyje nebuvo rasta vieninga pozicija, nuo ko turėtų prasidėti ir kaip turėtų atrodyti susitarimo vykdymas, nuspręsta, kad visos trys šalys šiandien ateis su savo pasiūlymais.

Tačiau vieningos nuomonės, net kas apskritai turėtų rengti susitarimo vykdymo priemonių planą, neprieita ir šį kartą. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Kęstutis Zaura priminė, jog susitarime yra numatyta, kad bus sudaroma darbo grupė, į kurią kiekviena susitarimą pasirašiusi šalis skirs po vieną atstovą. Vyriausybės pusė mano, jog ši grupė ir turėtų apsispręsti, kaip toliau dirbs. Be to, anot K. Zauros, susitarimas niekaip neįgaliojo Trišalės tarybos imtis šios veiklos, tai turi būti daroma „susitarimo rėmuose“.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė pacitavo susitarimo 6.2 punktą, kuriame sakoma, jog minėta darbo grupė sudaryta „siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi susitarime numatytų principų bei priemonių“. Todėl dėl priemonių plano, anot jos, turinti susitarti Trišalė taryba, o darbo grupė tik aptars susitarimo įgyvendinimą. Juolab kad, G. Gruzdienės teigimu, trišalės tarybos sekretoriatas prie SADM jau pradėjo rinkti pasiūlymus planui. „O dabar trys žmonės turės viską nuspręsti“, – replikavo ji.  

Jai pritarė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė. Jos teigimu, tiek darbdavių, tiek profsąjungų pusė jau turi pasiūlymų priemonių planui, vyriausybė dar turėtų juos suformuluoti, o Trišalės tarybos sekretoriatas parengtų iš to bendrą priemonių plano projektą, dėl kurio vėliau apsispręstų tarybos nariai.

Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas priminė, kad ne visoms profsąjungoms buvo sudaryta galimybė pasirašyti susitarimą, ir retoriškai klausė, ar jos bus ir toliau ignoruojamos.

Darbdavių pusė pritarė vyriausybės pozicijai.

Apsvarsčius klausimą konstatuota, jog pozicijos išsiskyrė, o turimus pasiūlymus priemonių planui šalys turinčios siųsti vyriausybės kanceliarijai.

Vyriausybė ir darbdaviai nepritaria Profesinių sąjungų įstatymo pataisoms

Toliau posėdyje formuluota Trišalės tarybos nuomonė dėl parlamentaro Tomo Tomilino parengtų ir Seime užregistruotų įstatymų projektų, kuriais siekiama išplėsti profesinių sąjungų galias. Darbuotojų pusė pritarė siūlomoms Profesinių sąjungų ir Valstybinės darbo inspekcijos įstatymų pataisoms. Tuo tarpu darbdavių ir vyriausybės šalys nepritarė Profesinių sąjungų įstatymo pataisoms, tačiau iš esmės palaikė Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo pataisą.

Profesinių sąjungų įstatymo projektu siūloma profesinių sąjungų atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organų narius savo pareigoms eiti nuo darbo atleisti ne mažiau kaip 120 (dabar – 60 val.) valandų per metus (anot vyriausybės atstovų, Darbo kodekse susitarta dėl 60 val., todėl kitame įstatyme negali būti numatyta kitaip).

Taip pat minėtą įstatymą siūloma papildyti nuostata, jog darbdavys, prieš priimdamas sprendimus dėl darbuotojų grupės atleidimo, privalo informuoti ir konsultuotis su įstaigoje, įmonėje veikiančia profesine sąjunga, siekdamas abi šalis tenkinančių sprendimų (anot vyriausybės, perteklinė nuostata). Be to, siūloma nustatyti, jog darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą ir sudariusiam su šia profesine sąjunga darbo sutartį, išskyrus darbo sutartį dėl papildomų darbo funkcijų, jo prašymu suteikiamos nemokamos atostogos visuomeninėms pareigoms atlikti.

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo pataisa siūloma nustatyti, jog Lietuvos Respublikos piliečius ir užsieniečius, turinčius darbinį teisnumą ir veiksnumą profesinių sąjungų steigimo klausimais konsultuoja Valstybinė darbo inspekcija.

Šaltinis: lprofsajungos.lt