Pandemija padėjo suvokti darbo aplinkos ir psichosocialinės rizikos įvertinimo reikšmę

Gegužės 28 d. įvyko nuotolinė mokslinė – praktinė konferencija „Psichosocialinė darbo aplinka: pandemijos pamokos ir iššūkiai“, kurią organizavo VšĮ „Pozityvios sveikatos komanda“, Vilniaus universiteto Sveikatos mokslų institutas ir Valstybinis psichikos sveikatos centras. 

„Akivaizdu, kad psichosocialinė darbo aplinka, kurią sudaro mūsų darbo krūvis ir tempas, santykiai su kolegomis ir vadovais, galimybė kontroliuoti savo darbą, aiškus darbo vaidmuo, pokyčių valdymas ir kiti veiksniai nebėra tik profesinės sveikatos ar darbų saugos ir sveikatos specialistų reikalas. Konferencijoje dalyvavo ne tik įvairaus lygmens vadovai, žmogiškųjų išteklių valdymo specialistai, gydytojai ir psichologai – ja domėjosi profesinių sąjungų atstovai ir net patys verslo savininkai. Tai rodo, kad pandemija pagaliau padėjo suvokti darbo aplinkos reikšmę nepriklausomai nuo pareigų ar srities, kurioje dirbama“, – sako Sigita Vičaitė.  

Pasak jos, itin simboliška, kad konferencijos pradžioje savo patirtimi pasidalijo dr. Birutė Pajarskienė, psichosocialinės rizikos vertinimo pradininkė Lietuvoje, taip pat davusi pradą ir psichologinio smurto apibrėžimui. Dr. Jelena Stanislavovienė akcentavo, kokias naudas kolektyvui ir darbovietei atneša nuoširdžiai ir profesionaliai atliekamas psichosocialinės rizikos darbe įvertinimas bei įvardijo, kaip jis padeda apsisaugoti nuo nuostolių. Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Vesta Macė pasakojo, su kokiomis baimėmis ir sunkumais pandemijos laikotarpiu susidūrė darbuotojai ir darbdaviai. AB „Swedbank“ srities vadovė Eva Bakienė atskleidė nuotolinio darbo kainą darbuotojų psichikos sveikatai ir kaip prie jos gerinimo gali prisidėti darbovietė, o dr. Robertas Badaras teigė, kad būtent kolektyvas ir vadovas turėtų būti akstinas priklausomybės liga sergančiam žmogui pasukti sveikimo keliu. Profesinės sveikatos specialistė, gydytoja Evelina Antanėlė, atskleisdama tarptautinius profesinių ligų suvokimo skirtumus sakė, jog būtų labai gerai, kad ir Lietuvoje perdegimo sindromą ar potrauminio streso sutrikimą būtų galima susisieti su darbu.           

Psichologė Liepa T. Valandis, pasakodama apie darbo ir asmeninio gyvenimo (dis)balansą kvietė diskutuoti, ar terminas „darbostogos“ tikrai yra tikslus ir nėra žalingas, nes prieštarauja atostogų esmei, kuri ir yra atokvėpis nuo darbo. O kad kalbos apie dėmesingumą ir prasmingą laiką sau virstų darbais, renginio pabaigoje taikomosios fizinės veiklos specialistė, Body Control Pilates® sertifikuota instruktorė Jūratė Upskutė – Šeporaitienė konferencijos dalyviams vedė nuotaikingą mankštą.

Konferencijos pranešimų medžiaga: 

Kiek įmonių tiria ir valdo psichosocialinę riziką? 2020 m. atlikto tyrimo pristatymas
Lolita Pilipavičienė, Higienos instituto Profesinės sveikatos inovacijų skyriaus specialistė

Profesinės rizikos vertinimas – jei neformalus, atneša didelę naudą
Dr. Jelena Stanislavovienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorė

Tarptautiniai profesinių ligų suvokimo ir traktavimo skirtumai: kaip stresas darbe vertinamas Europoje, o kaip Lietuvoje?
Evelina Antanėlė, profesinės sveikatos specialistė, med. gydytoja

Nuotolinio darbo kaina darbuotojų psichikos sveikatai
Eva Bakienė, AB „Swedbank“srities vadovė

Netikėti pandemijos nuovargio veidai: mes nė neįtariame, kaip pavargome
Sigita Vičaitė, sveikatos psichologė, VšĮ „Pozityvios sveikatos komanda“ direktorė

Apie darbo ir asmeninio gyvenimo (dis)balansą.
Įžvalgos iš psichologo kabineto Liepa T. Valandis, psichologė, lektorė

Šaltinis: https://vpsc.lrv.lt/