Neatsargus darbas aukštyje – gyvybės kaina

Šiais metais iš užfiksuotų 16 nelaimingų atsitikimų statybų sektoriuje net pusė jų, t. y. 8, įvyko darbuotojui darbo vietoje nukritus iš aukštai. Net 6 atvejai pasibaigė mirtimi, 4 iš jų vėlgi – kryčiai iš aukštai. Ką tai reiškia? Neatsargumas darbo vietoje lemia didžiausią riziką gyvybe – visais atvejais darbuotojai krito iš aukštai ir užsimušė darbo vietose – statybvietėse.

LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius pastebi, kad vos prieš savaitę, t. y. lapkričio 9 d., įvykęs nelaimingas atsitikimas vėl suaktualino ir iškėlė opią problemą – saugos reikalavimų nesilaikymą statybvietėse. Šįkart skaudi, mirtimi pasibaigusi nelaimė darbe pasiekė iš Plungės – iš maždaug 4 m nukritęs vyras užsimušė vietoje. Apmaudu, tačiau darbuotojai neretai per neatsargumą ir aplaidumą moka didžiausią galimą kainą.

Darbdavys, vykdydamas pareigas, numatytas LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnyje ir 22 straipsnio 3 dalyje bei Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, vertina riziką, taip pat įgyvendina priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai. Taigi siekdamas šio tikslo darbdavys privalo parinkti tinkamiausius darbo įrenginius, kurie geriausiai užtikrintų saugias darbo sąlygas. Akcentuotina, kad saugos priemonės turi atitikti darbo, kurį reikia atlikti, pobūdį ir galimą apkrovą bei sudaryti sąlygas darbuotojams saugiai judėti aukštyje.

Statybvietėse grėsmė nukristi iš aukštai – ypač didelė, juolab kai darbuotojui, vykdančiam statinio techninę priežiūrą ar aptarnaujant aukštyje esančią įrangą, tenka kilti net į keliasdešimt metrų siekiantį aukštį. Taigi būtina prisiminti, kad darbdavys, vadovaudamasis Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos pagrindiniais principais ir tikslais, turi pasirūpinti, jog būtų užtikrinta įmonės darbuotojų sauga ir sveikata, atliktas rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimas.

„Tokių – kritimo iš aukštai – atvejų, kurie žaloja žmones arba lemia žūtis, nepavyksta išvengti, ir jie kartojasi, nepaisant įspėjimų, saugos rekomendacijų ir nuolat viešinamos statistikos, – sako J. Gricius. – Rizikuoja tiek darbuotojai, kurie praranda sveikatą ar net gyvybę, tiek darbdaviai, nesilaikydami elementariausių saugos nurodymų. Juk kartais, gavus išvadas, kad, pavyzdžiui, buvo siekta kuo skubiau baigti darbus, tad į būtinybę prisirišti saugos diržais pažiūrėta pro pirštus, ir dėl to žymiai pakenkus sveikatai, atima žadą – visos rizikos lieka antrame plane.“

Anot LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, rizikų statybų sektoriuje toli ieškoti nereikia, tad čia darbų saugos reikalavimai turėtų būti ypač griežtai kontroliuojami. Užtenka labai paprastų priemonių, viena jų – dar prieš atliekant darbus įvertinti jų sudėtingumą, nustatyti pavojus ir galimas rizikas. Tačiau tokiu atveju ne mažiau svarbus veiksnys – paprasčiausia savimonė: tokiems atvejams užkardyti būtina pasitelkti vidinius įmonės resursus – atsakingus specialistus, ne tik išorės pagalbą, kuri nebūtinai yra susipažinusi su veiklos ir vykdomų darbų specifika. Apie darbdavio atsakomybes jau kalbėta, tačiau reikia nepamiršti ir žmogiškumo, ne tik laikytis numatytų atlikti darbų grafiko – nes, kaip matome, sutaupyta minutė neretai – prarasta gyvybė, o darbuotojo sveikata, jo gyvybė ir sauga pirmiausia – darbdavio rankose.

„Nuolat kalbame, kad netoleruojame tokių atvejų, ir primename mūsų tikslą išvengti bet kokių nelaimingų atsitikimų darbe, taigi ne tik kalbame apie tai, teikiame rekomendacijas, bet ir įvairiomis formomis konsultuojame“, – pabrėžia VDI vadovas, ragindamas kalbėti darbdavius su savo darbuotojais apie nesaugaus darbo pasekmes, nepaliauti akcentuoti jiems apie darbų saugą, kartu primindamas apie būtinybę suteikti darbuotojams visas būtinąsias saugos priemones. „Kitaip ši liūdna statistika bus kasmetė apžvalga pranešimuose, o mes ir toliau skaičiuosime visiškai nepelnytai prarastus žmones“, – sako apgailestavimo neslėpdamas J. Gricius.

VDI vadovas akcentuoja ir pačių darbuotojų neatsakingumą – dažnai nesaugūs ir pačių darbuotojų veiksmai darbo vietose lemia skaudžius nelaimingus atsitikimus, tokie – dėl neatsargumo – nelaimingi įvykiai siekia daugiau nei trečdalį visų atvejų.

Kaip jau minėta, statybų sektorius – ypač jautri ekonominės veiklos rūšis, šiame sektoriuje mirtinų atvejų skaičius nekinta jau keletą metų iš eilės, ir tendencijos, deja, ne optimistinės. Pavyzdžiui, palyginti 2020–2023 m. tuos pačius laikotarpius, t. y. sausio 1–lapkričio 13 d., 2020 m. užregistruota 19 sunkių ir 4 mirtini, 2021 m. – 23 sunkūs ir 8 mirtini, 2022 m. – 21 sunkus ir 4 mirtini, 2023 m. – 16 sunkių ir 6 mirtini, o metai dar nesibaigė.

Kalbant apskritai apie bendrąsias, ne tik statybų sektoriaus tendencijas, visų ekonominės veiklos rūšių nukritimų iš aukštai rodmenys – pernelyg dideli ir, deja, jie svyruoja ne „mažėjimo tvarka“. 2020 m. sunkių nelaimingų atsitikimų užfiksuota 116, iš jų, nukritus iš aukštai darbo vietoje, – net 45. 2021 m. sunkių nelaimingų atsitikimų registruota 115, ir 31 iš jų – nukritimas iš aukščio. Šiokį tokį mažėjimą 2021 metais vėl pakeitė įprastinės tendencijos – 2022 m. nelaimingų atsitikimų fiksuota 121, ir net 41 – nukritimas iš aukščio. Šiais metais tokių atvejų – nelaimingų atsitikimų darbe – skaičius, tiesa, dar nesibaigus metams, taip pat įspūdingas – net 100 atvejų, iš kurių 26 – nukritimai iš aukštai.

Pasibaigę mirtimi atvejai – taip pat svyruoja: 2020 m. – 33 (7 nukritimai iš aukštai), 2021 m. – 46 (10 nukritimų iš aukštai), 2022 m. – 31 (7 nukritimai iš aukštai), 2023 m. kol kas – 24 (7 nukritimai iš aukštai).

„Akivaizdu, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius – vis dar didelis, ir LR įmonėse VDI nuolat akcentuojamai kritimo iš aukščio prevencijai vis dar nėra skiriamas pakankamas dėmesys“, – pabrėžia LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. Gricius.

VDI vadovas nori atkreipti darbdavių, ypač veiklą vykdančių statybos srityje, bei statytojų (užsakovų) dėmesį į pareigą užtikrinti, kad statybvietėje, kai darbus vykdo daugiau nei vienas rangovas, būtų paskirtas saugos ir sveikatos koordinatorius, kurio pareiga, pastebėjus, kad statybvietėje nesilaikoma darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ir dėl to kyla pavojus darbuotojų arba (ir) savarankiškai dirbančių asmenų saugai ar sveikatai, nedelsiant sustabdyti konkrečius darbus, o jei tai nevykdoma – pranešti VDI. Kita vertus, pagal įstatymo reikalavimus, pats darbuotojas turi absoliučią teisę atsisakyti dirbti nesaugiai ir kreiptis pagalbos į VDI, jei darbdavys į jo prašymus nereaguoja.

Siekdama gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją šalyje, VDI yra parengusi metodines rekomendacijas įvairių sektorių darbams vykdyti. Šios rekomendacijos paskelbtos VDI interneto svetainėje www.vdi.lt – Statybų rangovo vadovas.