Eiti prie turinio

Rastas kompromisas dėl ES Skaidraus atlygio direktyvos: tikėtina, kad ji įsigalios jau po naujųjų

Dalintis:
Nuotrauka: ink drop - stock.adobe.com

Gruodžio 5 d. įvyko Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) Skaidraus atlygio darbo grupės posėdis. Jame pateikta profesinėms sąjungoms labai svarbi žinia: pagaliau Europos institucijos trišaliuose susitikimuose rado sutarimą dėl ES Skaidraus atlygio direktyvos nuostatų – ES teisės akto, kuriuo siekiama suvienodinti vyrų ir moterų darbo užmokestį už tos pačios vertės darbą. Lapkričio 30 d. Europos Parlamento (EP), Europos Komisijos (EK) ir Europos Tarybos (ET) atstovai pasiekė kompromisą dėl direktyvos sąvokų.

Pasak ETUC atstovės Aline Bruser, kol kas dar nėra oficialaus išaiškinimo dėl sutarto direktyvos teksto, tik bendri politiniai teiginiai iš partnerių pusės. Tačiau panašu, jog kai kurių nuostatų esmė liks tokia pati.

Nors detalės ar kai kurios sąvokos taip pat svarbios, tačiau, pasak ETUC, svarbu vien jau tai, kad neliko abejonių – direktyva bus patvirtinta dar iki šių metų pabaigos (tikėtina, kad jau gruodžio viduryje apie tai sužinosime), ir kad sutarimas rastas pirmininkaujant Čekijai. Mat po naujųjų ET pirmininkavimą perimant Švedijai procesas pasisuktų visai nepalankia linkme.

Tiesa, galutiniame direktyvos tekste, net ir po didelių pastangų, neliko kai kurių profesinių sąjungų pasiūlymų. Tačiau, anot ETUC, kompromisinis direktyvos tekstas yra nepalyginamai geriau nei jokio teisės akto, siekiant, kad vyrams ir moterims už tos pačios vertės darbą būtų mokamas vienodas darbo užmokestis.

ETUC atkreipia dėmesį į šiuos direktyvos aspektus:

1. Direktyvoje darbuotojų atstovai apibrėžiami kaip darbuotojų atstovai pagal nacionalinę teisę ir/arba praktiką. Tai reiškia, kad nuo to, kiek teisių bei galių turės darbuotojų atstovai atstovaujant darbuotojams, priklausys nuo valstybių teisės aktų nuostatų.

Beje, galutiniame darbuotojų atstovų apibrėžime nebeliko profesinės sąjungos sąvokos, nors ETUC to labai siekė. Visgi, direktyvoje numatytos ir nuostatos kolektyvinių derybų bei socialinio dialogo stiprinimui, tad profesinių sąjungų pozicija išlieka.

2. Direktyvoje numatyta pareiga darbdaviams pateikti ataskaitas apie savo įmonių darbo užmokestį tokiu intervalu:

  • Nuo 250 darbuotojų – kartą per metus;
  • 150-249 darbuotojų – kartą per trejus metus;
  • Pasibaigus direktyvos pereinamajam laikotarpiui įmonės nuo 100 iki 249 darbuotojų turės pateikti ataskaitas kas dvejus metus;
  • Palikta erdvė teikti savanoriškas ataskaitas įmonėms, turinčioms mažiau nei 10 darbuotojų, tokias įmones paskatinant, pavyzdžiui parodant jas kaip geruosius pavyzdžius per viešumą.

Tiesa, čia verta paminėti, kad profesinės sąjungos siekė, jog ataskaitas privalomai pateiktų net ir pačios mažiausios įmonės, turinčios iki 10 darbuotojų, kad būtų apimamas maksimalus darbuotojų skaičius, tačiau darbdaviai nuolat pabrėždavo esą tai būtų per didelė administracinė našta.

3. Nustatant palyginamąjį rodiklį, kuriuo remiantis bus tiriami (lyginami) vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkiai, bus atsižvelgiama ir į profesinių sąjungų nuomonę. Labai svarbu, kad direktyvos tekste paliktas profesinių sąjungų siūlymas įtraukti į palyginimą ir „minkštuosius“ darbuotojų įgūdžius (empatiškumas, problemų sprendimas, efektyvus bendravimas, kt.), kurie būdingi “moteriškoms” darbo vietoms, pavyzdžiui, globa ar slauga.

4. Direktyvoje numatyta, kad kiekvienoje šalyje narėje turės būti institucija, prižiūrinti, kaip yra laikomasi direktyvos nuostatų. Įsiklausyta į profesinių sąjungų prašymą, kad ši institucija veiktų trišaliu formatu – darbdavių, darbuotojų, vyriausybės atstovai. Tokiu būdu bus įsiklausoma ir į profesinių sąjungų balsą.

5. Svarbu tai, jog jeigu įmonėse yra nustatomas didesnis nei 5 proc. darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų, atliekančių tos pačios vertės darbą, atotrūkis, įmonės darbo užmokesčio sistema turės bus peržiūrima ir nustatomos priemonės atotrūkiui sumažinti.

Šalys narės direktyvos nuostatas turės integruoti į nacionalinę teisę. Tam galimai bus skirti 2-3 metai.