LPPSF moterų sektoriaus vadovė Daiva: moterims neverta bijoti stereotipų

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijoje (LPPSF)  jau ne vieną dešimtmetį aktyviai veikia moterų sektorius. Džiugu, kad moterys iš įvairių profesinių sąjungų susiburia bendroms veiklos, ieško jas jungiančių veiklų ir tobulėja drauge. O šio tikslo siekti padeda LPPSF moterų sektoriaus vadovė Daiva Skrupskelienė, kuri yra ir aktyvi AB „Panevėžio energija“ darbuotojų profesinės sąjungos komiteto narė. 

Daiva neseniai dalyvavo tarptautinių mokymų cikle apie moterų lyderystę. Kviečiame skaityti pokalbį su kolege apie šiuos mokymus bei jos veiklą profesinėje sąjungoje ir moterų sektoriuje.

– Daiva, trumpai papasakoki apie save, savo darbinę veiklą įmonėje, pomėgius, veiklas.

1995 m. baigusi tuometinę Kauno aukštesniąją ekonomikos mokyklą įgijau buhalterės specialybę. Kadangi esu panevėžietė, tai po mokslų grįžau į gimtąjį miestą ir pradėjau dirbti AB „Panevėžio energija“ (tuomet buvo „Panevėžio šilumos tinklai“) buhaltere.

Šiemet jau bus 30 metų, kaip dirbu šioje energetikos įmonėje. Per visą šį darbo laiką įgijau daug žinių ir patirties, baigiau bakalauro ir magistro studijas, kilau karjeros laiptais. Jau 7-eri metai esu AB „Panevėžio energija“ vyriausioji finansininkė.

Aš pati esu labai žingeidi, visada noriu sužinoti, pažinti išbandyti kažką naujo, dėl to man labai patinka įvairios išvykos, kelionės, edukacijos, kurių metu sužinau kažką naujo. Taip pat ilgais žiemos vakarais mėgstu skaityti knygas. Kaip ir dažnas lietuvis, patinka žiūrėti krepšinį ne tik per televizorių bet ir arenose, ypač kai žaidžia Panevėžio klubas 7bet-Lietkabelis.

Na o COVID-19 pandemijos metu su vyru atradome naują užsiėmimą – diskgolfą, ir jau 5 metus žaidžiame šį žaidimą, dalyvaujame varžybose, išbandome diskgolfo įrengtus parkus ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse.

– Kaip Tavo gyvenime atsirado profesinė sąjunga, kas paskatino įstoti į ją ir prieš kiek metų?

2005 m. kolegos pasiūlė sudalyvauti skėtinės organizacijos –  Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) – organizuojamame jaunųjų specialistų konkurse ir su komanda atstovauti AB „Panevėžio energija“.

Šis renginys mane sužavėjo, labai patiko pabendrauti su kolegomis iš įvairių energetikos įmonių, pasitikrinti savo žinias buhalterinės apskaitos srityje sprendžiant testą, su komanda pasiruošti įmonės pristatymą bei sudalyvauti sporto rungtyse. Tokiuose organizuojamuose konkursuose teko sudalyvauti net 15 kartų.

Pirmą kartą dalyvaujant konkurse apie profesines sąjungas nieko nežinojau. Nors įmonėje veikė profesinė sąjunga, tačiau ji turėjo mažai narių, ir tuo metu nieko nežinojau apie jos veiklą.

Vis daugiau dalyvaujant konkursuose, sužinojau apie profesinių sąjungų veiklą, tikslus ir supratau, kad ši organizacija atstovauja darbuotojams, stengiasi rūpintis darbuotojų geresnėmis darbo ir socialinėmis sąlygomis.

– Kaip įsitraukei į profesinės sąjungos aktyvą, LPPSF moterų sektoriaus veiklą?

2013 m. įmonės profesinės sąjungos pirmininkas išėjo iš darbo. Su kolege, kuri taip pat dalyvaudavo jaunųjų specialistų meistriškumo konkursuose, nusprendėme atgaivinti įmonės profesinės sąjungos veiklą. Kolegė buvo išrinkta pirmininke, o aš – komiteto nare ir iždininke. Taip ir prasidėjo mano veikla profesinėje sąjungoje.

Neilgai trukus įsitraukiau į LPPSF veiklas  moterims, dalyvaudavau renginiuose, seminaruose. O štai 2018 metais buvau išrinkta LPPSF moterų sektoriaus pirmininke.

– Tavo nuomone, ar moterys noriai įsitraukia į profesinių sąjungų veiklą? Kokių iššūkių kyla pritraukiant moteris į profesines sąjungas? Kaip tuos iššūkius galima būtų spręsti?

Tiesą pasakius, pritraukti darbuotojus – tiek vyrus, tiek moteris –  į profesinę sąjungą ir tapti jos nariais yra nelengvas uždavinys.

Dažniausias darbuotojų klausimas būna: o kokia nauda? Žinoma dažnas naudą vertina per finansų prizmę, t. y. ar mokamas nario mokestis „apsimoka“ – ar iš profesinės sąjungos gaunama grąža.  

Tokiu atveju tenka pasitelkti argumentus, kodėl profesinė sąjunga reikalinga: juk įmonės kolektyvinė sutartis, kuri sudaroma tarp darbdavio ir profesinės sąjungos, dažniausiai galioja visiems įmonės darbuotojams – tiek darbuotojams nariams, tiek ne nariams.

Kai po profesinės sąjungos aktyvo pastangų pareikalavusių derybų įsigalioja pagerintos įmonės kolektyvinės sutarties nuostatos, ilgainiui darbuotojai pripranta prie to gėrio ir dažnam atrodo, kad tos papildomos garantijos – lengvai pasiektas ir savaime  suprantamas dalykas. Prie gėrio greitai priprantama… Tačiau retas kuris susimąsto, jog jei ne profesinė sąjunga, kolektyvinės sutarties, kuri nustato papildomų garantijų, lyginant su Darbo kodekso nuostatomis, bendrovėje ir nebūtų.

Tiesa, pagal Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatas, nuo 2025 m. sausio 1 d. profesinės sąjungos nariams priklauso 2 papildomos apmokamos atostogų dienos savišvietai. Taip pat  mano žiniomis, rengiamasi ir toliau tobulinti NKS nuostatas, plėsti papildomų garantijų sąrašą profesinių sąjungų nariams.

Galbūt tai taps paskata darbuotojams stoti į profesinę sąjungą.

– Tavo požiūriu, kaip galima būtų paskatinti moterų lyderystę profesinėse sąjungose, įmonėse?

Visų pirma, aš kviečiu moteris daugiau pasitikėti savimi, nebijoti siekti savo tikslų, garsiai reikšti savo nuomonę, pateikti savo mintis apie savo įžvalgas ar idėjas bei drąsiai siekti karjeros ir tikslų, nebijant visuomenėje įsišaknijusių stereotipų, nesvarstant ar tai  moteriška, ar vyriška veikla.

– Neseniai sudalyvavai Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) rengiamame mokymų cikle moterų lyderystės tema. Gal gali pasidalinti įspūdžiais bei įžvalgomis iš šių mokymų? Kas įsiminė, kokios patirties pasisėmei?

Taip, nuo 2024 m. rugsėjo iki 2025 m. sausio dalyvavau ETUI organizuojamuose mokymuose moterų lyderystės tema. Šiuose mokymuose dalyvavome 4 moterys iš Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausančių šakinių organizacijų – aš mokymuose atstovavau LPPSF.  

Taip pat į mokymus susibūrė moterys iš tokių Europos Sąjungos šalių, kaip Prancūzija, Vokietija, Olandija, Vengrija ir kt.

Mokymai vyko tiek nuotoliniu būdu, tiek susitinkant auditorijose. Mokymų ciklo metu gvildenome moterų problemas darbo rinkoje skirtingose šalyse, susipažinome su šalių pokyčiais per 10 pastarųjų metų dėl lygių teisių, mokėmės spręsti iškilusius konfliktus, valdyti auditoriją vedant renginį ar pristatant pranešimą, suvaldyti baimes viešojo kalbėjimo metu, taip pat kiekviena išbandėme savo derybinius gebėjimus.

Šie mokymai suteikė daug naujų žinių bei pasitikėjimo savimi, praplėtė akiratį, suteikė galimybę užmegzti naujų pažinčių.

– Kokie artimiausi LPPSF moterų sektoriaus planai, prioritetai?

LPPSF moterų sektorius kiekvienais metais tradiciškai organizuoja renginį moterims – dažniausiai pavasarį.

Į šiuos renginius gana gausiai susirenka moterys iš įvairių LPPSF organizacijų – šilumos tiekimo, elektros gamybos ir skirstymo, komunalinių paslaugų, vandens tiekimo, chemijos pramonės įmonių profesinių sąjungų.

Stengiamės, kad renginiai būtų turiningi – naudingą informaciją deriname su atsipalaidavimu, bendravimu tarpusavyje. Todėl į renginius organizuojame gražiose vietose, kviečiame lektorius,  kurie moterims parengia mokymus aktualiomis temomis. Susitikimus papildome edukacijomis bei išvykomis.

Šį pavasarį taip pat planuojame suburti LPPSF organizacijų moteris į renginį. Tikiuosi, moterys kaip visada bus aktyvios!

– Tavo linkėjimai LPPSF moterims ir visiems skaitytojams.

LPPSF organizacijų moterims ir vyrams linkiu, kad kiekvienas, būdamas profesinės sąjungos dalimi, pajaustų šios organizacijos dvasią, suprastų svarbą, dalyvautų veikloje, burtų darbuotojus bei kurtų gerą aplinką.

O visiems skaitytojams linkiu kiekvienam siekti tikslų, pasitikėti savo jėgomis, nebijoti klysti bei tiesiog būti savimi.

– Labai ačiū, Daiva, už jaukų pokalbį!