Mokslininkas prognozuoja spartų darbingo amžiaus žmonių mažėjimą: ar yra būdų tai sustabdyti?

Nuotrauka: veidas.lt

Nors viešoje erdvėje beveik kasdien skaitome apie gąsdinančias demografines prognozes Latvijai, tačiau mokslininkų teigimu, ne mažiau reikėtų susirūpinti ir lietuviams. Mat pasak Vilniaus universiteto Geografijos katedros docento Rolando Tučo, sausio 18 d. pristačiusio savo naujausią tyrimą LR Švietimo ir mokslo ministerijoje, iki 2021 metų darbingo amžiaus asmenų mūsų šalyje sumažės 8,7-9 proc., o labiausiai truks 25-40 m. Vidutiniškai visose savivaldybėse šios grupės žmonių sumažės net 15-25 proc.

Per penkerius metus netekome daugiau nei pusantro šimto tūkstančių gyventojų

Pasak docento, Lietuvoje 2012–2016 m. laikotarpiu buvo stebimos sparčios gyventojų skaičiaus mažėjimo bei visuomenės senėjimo tendencijos: daugiausia sumažėjo jauno ir vidutinio amžiaus gyventojų, o išaugo – vyresnio darbingo bei vyresnio išlaikomo amžiaus gyventojų.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per šiuos paskutinius 5 metus gyventojų šalyje sumažėjo 5,18 proc., o tai sudaro 155 737 (2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 847 904 žmonių).

Sparčiausiai gyventojų skaičius mažėjo periferinėse Lietuvos pasienio savivaldybėse bei Šiaurės ir Šiaurės rytų Lietuvoje. Gyventojų skaičius augo tik Vilnių, Kauną ir Klaipėdą supančiose savivaldybėse. Pastarosiose taip pat stebimas ir santykinai didesnis jaunesnio amžiaus gyventojų skaičius (vidutinis amžius šiose savivaldybėse – 38-39 m.). Vidutinio gyventojų amžiau­s skirtumas tarp periferinių ir Vilniaus bei Kauno regionų savivaldybių yra net 8-10 metų.

Studentiško amžiaus jaunuolių mažės net sostinėje

Mokslininkas prognozuoja, kad šalies gyventojų ir toliau mažės (5,43 proc.), ir 2022 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyvens 2 693 160 žmonių, t.y. 154 744 mažiau nei 2017 m.

R. Tučas pažymėjo, kad 17-18 metų jaunuolių skaičius mažės visose savivaldybėse: kaimiškose – sparčiau (apie 20-30 proc.) , didmiesčiuose ir greta esančiose mažėjimo tempai bus lėtesni.

Neramina ir prognozuojami studentiško amžiaus, t.y. 19-24 metų jaunuolių, mažėjimo skaičiai visose savivaldybėse (apie 24 proc.). Šios grupės žmonių sumažės net sostinėje (apie 16 proc.).

Specifine savivaldybe tyrėjas įvardino Visaginą. Anot jo, šiame mieste greitu metu itin dominuos garbaus amžiaus žmonės, o didžiausi praradimai fiksuojami Alytaus bei Joniškio savivaldybėse.  

Skaičius lemia emigracijos mastai

Pasak docento, pagrindinėmis priežastimis, lėmusiomis šiuos didelius gyventojų mažėjimo pokyčius, buvo natūralūs demografiniai pokyčiai (žmonių senėjimas, gimstamumo mažėjimas, kt.) bei emigracija (ši priežastis nulėmė net tris ketvirčius tyrimo metu nustatytų prognozių).

Mokslininkas nepateikia konkrečių „receptų“ Lietuvai, kaip stabdyti spartų gyventojų mažėjimą ir „nutekėjimą“ į kitas šalis. Tačiau akivaizdu, kad veiksmų turime imtis, antraip Lietuvos laukia liūdna perspektyva.

Profesinės sąjungos su nerimu stebi dabartinius ir prognozuojamus demografinius pokyčius mūsų šalyje bei mano, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis galėtų būti puiki proga visų Lietuvos regionų bendruomenėms, kartu su valdžios institucijomis, nevyriausybinėmis ir pilietinėmis organizacijoms, išgryninti bendras idėjas ir pradėti jas įgyvendinti.

Darbuotojų atstovai, remdamiesi gerąja kitų šalių patirtimi, mano, kad itin didelę reikšmę stabdant darbingo amžiaus asmenų „nutekėjimą“ į svečias šalis turi ir saugios bei tinkamos darbo sąlygos, orus atlyginimas, skaidri įmonių veikla, sąžiningas ir pagarbus požiūris į darbuotojus, nelegalaus darbo bei „šešėlio“ mažinimas. Be to, siekiant darbingo amžiaus žmonių gerovės, itin svarbu yra realus socialinis dialogas bei galimybės vykdyti įvairaus lygmens kolektyvines derybas.  

Straipsnį pagal docento Rolando Tučo pranešimą parengė Jūratė Jasiūnienė