Konkurencingumas turi būti grįstas socialiniais siekiais

Pastaraisiais mėnesiais kalbant apie Europos Sąjungos (ES) ateitį daugiausia dėmesio skiriama konkurencingumui. Gegužės mėn. laikraštyje „Financial Times” Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasisakė už „atnaujintą konkurencingumo postūmį kitai ES kadencijai”. O birželio mėn. priimtoje Europos Vadovų Tarybos strateginėje darbotvarkėje ateinantiems penkeriems metams „klestinti ir konkurencinga Europa” įvardyta kaip vienas iš trijų tikslų.

Vis dėlto, 2024 m. pirmąjį pusmetį ES Tarybai pirmininkavusi Belgija tyliai, bet veiksmingai siekė užtikrinti, kad siekiant ekonominio konkurencingumo socialiniai aspektai neliktų nuošalyje, o bendrosios rinkos nauda būtų dalijamasi teisingai.

Kokybiškos darbo vietos – pagrindinė socialinės darbotvarkės dalis

Liepos viduryje Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von Der Leyen paskelbtose politinėse gairėse, prieš Europos Parlamentui (EP) iš naujo ją patvirtinant, buvo pažadėtas naujas Europos socialinių teisių ramsčio (EPSR) veiksmų planas. Jame buvo akcentuojamos kokybiškos darbo vietos, įgūdžiai, kovos su skurdu strategija ir įperkamo būsto planas, o tai atspindėjo pirmininkaujančios Belgijos siekius La Hulpe deklaracijoje.

Deklaracijoje pažymima, kad EPSR yra kompasas, padedantis orientuotis šiuolaikiniuose iššūkiuose ir parengiant tinkamus politinius sprendimus. Taigi, galima tarti „taip” didesniam konkurencingumui tik tada, kai jis grįstas kokybiškomis darbo vietomis, sąžiningomis darbo sąlygomis ir tinkama socialine apsauga visiems.

La Hulpe deklaracijoje išdėstyta, kaip tai turėtų būti įgyvendinta, kad būtų naudinga visiems:

• didinti darbo jėgos judumą ir sąžiningumą bendradarbiaujant nacionalinėms darbo inspekcijoms, geriau nustatant sukčiavimo atvejus ir teikiant daugiau informacijos bei konsultacijų mobiliems darbuotojams;
• Europos darbo institucijos funkcijų išplėtimas, suteikiant galimybę institucijai veikti kaip arbitrui valstybių narių ginčuose ir suteikti daugiau prieinamos informacijos asmenims ir darbdaviams;
• geriau koordinuoti socialinės apsaugos sistemas, skatinant elektroninį keitimąsi informacija ir kuriant skaitmeninius įrankius piliečių teisių atstovavimui, socialinės apsaugos priemonės turi tapti patogesnės vartotojui;
• darbuotojų saugos ir sveikatos srityje reglamentuoti su klimato kaita susijusius pavojus, nustatyti būtiniausius pavojingų medžiagų standartus ir įvertinti psichosocialinę riziką, susijusią su skaitmeninimu;
• sąžiningų darbo sąlygų ir „teisės atsijungti”  užtikrinimas tokiose srityse kaip nuotolinis darbas, taip pat žmogaus kontrolės dirbtiniam intelektui principo užtikrinimas bei algoritminio valdymo reguliavimas.

Deklaracijoje, be kita ko, raginama atnaujinti Europos Sąjungos (ES)  kovos su diskriminacija strategijas, įskaitant naują plataus užmojo lyčių lygybės strategiją, taip pat imtis tolesnių veiksmų, kad būtų užtikrintas įperkamas ir prieinamas būstas.

Akcentuotina, jog deklaracijoje pažymima, kad socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos yra Europos socialinio modelio ir demokratijos pagrindas, taip pat priemonė, padedanti numatyti ir valdyti permainas.

Aiškus socialinis aspektas

Gerai suplanuotos socialinės investicijos ir reformos duoda grąžą ekonomikos augimui, nes daro teigiamą poveikį produktyvumui ir žmogiškajam kapitalui, įskaitant didesnius inovacinius gebėjimus ir naujų technologijų įsisavinimą, ir (arba) užimtumo galimybėms, kurios galiausiai pagerina šalių skolos tvarumą.

Birželio mėn. Europos Taryba  paragino EK įsteigti žinių centrą socialinių investicijų srityje, taip pat užtikrino, kad EPSR būtų įtrauktas į bendrus Europos tikslus, kurie turi būti pasiekti taikant naująsias taisykles, o susijusios reformos ir investicijos galės būti įtrauktos į vidutinės trukmės fiskalinius planus. Taip pat žadama stebėti socialinius pokyčius pagal naują socialinės konvergencijos sistemą.  

Dėl šių nuostatų valstybės narės turės teisinį pagrindą ir motyvą į savo nacionalinius planus įtraukti investicijas į socialinę ir sveikatos apsaugos sritis, o tai padidins biudžeto koregavimo lankstumą.

Pažymėtina, kad iki rugsėjo 20 d. valstybės narės turės pateikti savo vidutinės trukmės fiskalinius planus. Fiskalinė trajektorija, taigi ir marža, yra žinoma kiekvienai valstybei narei.

Kiekviena šalis turės pateikti savo planą ir pasirinkti tinkamą reformų ir investicijų, įskaitant socialinę sritį, pusiausvyrą.

Daugelio šalių rezervai yra riboti, todėl netrukus paaiškės, kokiai politikai teikti pirmenybę. Tokiomis aplinkybėmis socialinių investicijų ir reformų įtraukimas tampa dar svarbesnis, todėl atsiranda paskata naudotis grąžos vertinimo gairėmis.

Apibendrinant galima teigti, kad socialinės politikos kelias tebėra ilgas ir vingiuotas. Tačiau darbotvarkė – aiški, o užduotis – imti įgyvendinti esamus tikslus.

Parengta pagal socialeurope.eu informaciją