Kas žinotina darbuotojams ir darbdaviams apie prastovas karantino metu?

Šiuo COVID-19 karantino metu kai kurioms įmonėms tenka spęsti klausimą, kaip, sustojus veiklai, išlaikyti tiek patį verslą, tiek darbuotojus. Vienas iš būdų suvaldyti tokią kritinę situaciją – skelbti prastovą darbuotojams: tokiu būdu darbdavys turi garantiją, jog, pasibaigus karantinui, darbuotojai sugrįš į savo darbo vietas ir bus galimybė tęsti įmonės veiklą, o darbuotojams prastovos metu lieka užtikrinamos socialinės garantijos (priešingai nei neapmokamų atostogų atveju).

Verslo ginčų advokatų kontoros JUREX teisininkei Jurgitai Judickienei maloniai sutikus dalinamės jos parengta informacija, kuri aktuali ir darbuotojams, ir darbdaviams.

Darbdavys dėl susidariusios situacijos nori skelbti prastovą (sumažėjo, stabdomi užsakymai, negaunama medžiagų…). Kaip bus apmokama prastova? Kokie turėtų būti darbdavio veiksmai, kad sumažintų darbuotojams darbo laiko normą iki 4 d. d., 32 darbo valandų darbo savaitės? Kaip elgtis darbdaviui ir darbuotojui?

Darbdavys gali nustatyti darbuotojui ar darbuotojų grupei ir prastovą, esant vienam iš tokių pagrindų:

1) kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo (Darbo kodekso (DK) 47 str. 1 d. 1 p.);

2) kai Vyriausybė paskelbia ekstremalią situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo (DK 47 str. 1 d. 2 p.).

Priklausomai nuo prastovos pagrindo, skiriasi ir jos apmokėjimo tvarka. Beje, tik paskelbus prastovą antruoju pagrindu, galima bus prašyti valstybės subsidijos.

Paskelbus prastovą pirmuoju pagrindu, už pirmąją prastovos dieną mokamas VDU, už antrąją ir trečiąją prastovos dienas – 2/3 darbuotojo VDU, už kitas prastovos dienas mokama 40 proc. darbuotojo VDU (DK 47 str. 2 d. 1-3 p.).

Paskelbus prastovą antruoju pagrindu, prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Vyriausybės patvirtintos MMA darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma (gali būti mokama ir daugiau nei MMA).

Jei būtų mažinama darbo laiko norma nuo 5 d. d. / sav. iki 4 d. d. / sav. ir 32 val. / sav., turi būti keičiama darbo sutartis. Darbdavys turi teikti darbuotojams pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygos keitimo, mažinant darbo laiką ir proporcingai mažinant darbo užmokestį. Pasiūlyme nurodomas terminas atsakymui pateikti, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 d. d. Darbuotojams sutikus keisti darbo sutaties sąlygas, darbo sutatys pakeičiamos raštu, pasirašant abiems šalims. Jei darbo laikas būtų mažinamas dar daugiau (ir neviršytų 3 d. d./ sav.), darbdavys galėtų nustatyti darbuotojams ir dalines prastovas. Tokiu atveju dalinės prastovos nustatomos direktoriaus įsakymu ir keisti darbo sutarčių nereikia.

Kai Vyriausybė paskelbia ekstremalią situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbdavys gali darbuotojui skelbti prastovą (DK 47 str. 1 d. 2 p.). Tai darbdavio vienašalis sprendimas, priimamas darbdavio įsakymu, kuriame nurodoma darbuotojui, kad jis turi nevykti į darbą prastovos metu.

Darbuotojas supažindinamas su įsakymu pasirašytinai arba išsiunčiant jam įsakymą įprastais komunikavimo būdais, gaunant patvirtinimą, kad įsakymas darbuotojui įteiktas. Darbuotojo sutikimo prastovai skelbti nereikia. Darbuotojas taip pat privalo vykdyti darbdavio nurodymą,su kuriuo yra supažindintas, ir nevykti į darbą.

Jeigu darbuotojas nesutinka su jam paskelbta prastova, jis gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją, tačiau nevykdyti darbdavio sprendimo neturi teisės.

Ar tiesa, jeigu prastova darbuotojams prasidėjo nuo kovo 16 iki 18 d., už šias dienas mokama pagal nepakeistas DK 47 str. nuostatas, o nuo 19 d. pagal pakoreguotas DK nuostatas?

Pažymėtina, kad antrasis prastovos pagrindas, t.y., kai Vyriausybė paskelbia ekstremalią situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo (DK 47 str. 1 d. 2 p.), gali būti taikomas tik įsigaliojus DK pakeitimui nuo 2020-03-19, kuris ir nustatė šį naują prastovos pagrindą.

Teisininkų nuomone, darbo įstatymai negalioja atgal ir nėra jokių teisės aktų, kurie leistų DK 47 str. 1 d. 2 p. numatytą prastovą (kuri įsigaliojo nuo 2020-03-19) skelbti atbuline data. Todėl už pirmąją prastovos dieną 2020-03-18 darbdavys turėtų mokėti darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, o nuo 2020-03-19 ir pakeitus prastovos pagrindą į DK 47 str. 1 d. 2 p. – ne mažiau kaip MMA.

Plačiau apie valstybės paramą prastovą skelbiančioms įmonėms – šioje nuorodoje:

https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/nauji-sprendimai-kas-gales-pasinaudoti-subsidijomis-paskelbus-prastova

Straipsnyje naudota Verslo ginčų advokatų kontoros JUREX teisininkės Jurgitos Judickienės ir socmin.lrv.lt informacija